Pasinerk į V. Kisarausko darbų sūkurį

Vincas Kisarauskas. Ciklas “Figūros figūrose” VII, 1974 (kartonas, aliejus) (Nuotr. A. Mikuckytė)
Vincas Kisarauskas. Ciklas “Figūros figūrose” VII, 1974 (kartonas, aliejus) (Nuotr. A. Mikuckytė)

Atsitiklinai užklydę į galeriją ir gerai nepažįstantys Vinco Kisarausko, iš parodos lankytojai gali išeiti nesupratę tapytojo kūrinių. Tamsios spalvos, vietomis persipynusios su ryškiomis, erdvinėmis, kampuotomis figūromis, nuogos žmogaus kūno dalys, nerealios, sunkiai suvokiamos scenos. Ką menininkas norėjo pasakyti?

Pakaktų išryškinti vieną faktą – V. Kisarauskas gyveno sovietmečiu. Tuomet kūrybos idėjos turėtų paaiškėti. V. Kisarauskas parodos „Prieblandos valandos“ paveikslus sukūrė „įkvėptas“ tuometinių socialinių problemų, politinio aspekto. Paveiksluose vaizduojamas nuogo žmogaus kūno išdarkymas – išprievartavimas, atitinkantis ir vaizduojantis sovietinio žmogaus realybę – buvo prievartaujamas protas, mintys, poelgiai. Sąmoningas ir veiklus žmogus išprievartautas ir paliktas tuščia mase, neskanios košės grūdeliu.

Erotika, seksas, nuogos intymios žmogaus ir ypač moters kūno dalys – uždraustos temos sovietmečiu. Tad šie paveikslai negalėjo dienos šviesoje būti apžiūrimi mano gerbėjų. Vargu, ar anksčiau šie meno kūriniai būtų suprasti. Galbūt nebūtų suprasti ir prieš 10 metų, kuomet sovietmetis iš Lietuvos jau kuris laikas buvo pasitraukęs. Galbūt tik dabar lietuviai pribrendo V. Kisarausko kūrybai. Kai kurie menininko paveikslai, niekada nebuvo eksponuojami jokiose parodose.

„Nenorėčiau viską suvesti į sovietmetį ar erotiką – išprievartavimai tiek fizine, tiek moraline prasme aktualūs visuomet, “ – apie tėvo parodą kalbėjo Aistė Kisarauskaitė.

Tapytojas V. Kisarauskas išėjo sulaukęs 54-erių. Būtent tai metais, 1988, kuomet Lietuva pradėjo busti. Menininkas neišvydo Tėvynės laisvės, tačiau savitai ją, laisvę (ir nelaisvę), įamžino savo darbuose.

Patalpinta: Rašiniai