Naujoje Rimvydo Laužiko knygoje – Lietuvos istorinė virtuvė
Tautos pamėgti šaltibarščiai ar cepelinai – lietuviškas nacionalinis patiekalas. Tačiau ar tikrai galime šiuos patiekalus vadinti savais? Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas Rimvydas Laužikas savo knygoje ,,Istorinė Lietuvos virtuvė: maistas ir gėrimai Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje“ pasakoja kaip formavosi Lietuvos nacionalinė virtuvė ir kokius patiekalus iš tiesų turėtume vadinti nacionaliniais.
Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto docentas Rimvydas Laužikas. Dariaus Versecko nuotr. Kulinarija – aktuali šiais laikais
Dubingių rūmuose pavyko rasti labai daug medžiagos, kuri siejosi su maisto valgymo kultūra. Tai įkvėpė R. Laužiką plačiau patyrinėti Lietuvos istorinę virtuvę.
Vėliau knygos autorius susipažino su verslininku Giedriumi Klimkevičiumi. Anot jo, verslininko domėjimasis paskatino parašyti knygą, kuri būtų skirta plačiai visuomenei.
,,Ta tema − aktuali šiais laikais. Čia susisieja mūsų noras pažinti praeitį, mūsų noras gaminti ir kiti dalykai,”− teigė knygos autorius.
Karolinos Mickevičiūtės, leidyklos ,,Briedis“ atstovės, paklaustas, kas daugiau ir skaniau gamina namie, R. Laužikas prisipažino, kad žmona. Paminėdamas, kad skirtumas tik tas, jog jo gaminiai būna daugiau eksperimentiniai.
,,Tie kulinariniai eksperimentai, kuriuos darau namie ir kuriuos pakenčia mano šeima − tai mokslo pažinimo būdas, po to atsiranda kita galimybė rekonstruoti receptus,”− pabrėžė autorius.
Knygoje galima rasti šešiasdešimt autentiškų patiekalų, kurie yra pritaikyti šių dienų virtuvei. Receptuose nėra nei vieno produkto, kurio nebūtų galima pakeisti kitu.
,,Kai rinkome receptus, galvojome, kad jie būtų realiai pagaminami,” − pasakojo docentas.
Knygos autorius akcentavo, kad lietuviškai kultūrai didžiausią įtaką padarė barokas. Tai, kad cepelinai išliko ir tapo mūsų šalies nacionaliniu patiekalu yra užuomina į baroko dvasią.
,,Nors cepelinai yra pakankamai vėlyvas daiktas, savo dvasia yra šimtaprocentinis barokinis patiekalas,” − aiškino R. Laužikas.
Kasdienybės istorija
Kasdienybės istorija yra susijusi su kulinarija. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus, Viduramžių archeologijos specialisto Albino Kuncevičiaus, iš archeologinės, istorinės pusės, viskas buvo pakankamai paprasta. Pavyzdžiui, buvo manoma, kad apie romėnišką civilizaciją žinoma labai daug – stovi koliziejus. Taip pat ilgą laiką galvota, kad apie viduramžių miestus yra daug informacijos, bet kai sudegė Bergenas, paaiškėjo, kad apie kasdienybę beveik nieko nežinome. Kasdienybės istorija ilgai nebuvo laikoma istorijos mokslo dalimi, todėl labai menkai žinoma ir apie kulinarijos paveldą.
Turizmo stiprioji pusė − kulinarija
Verslininkas G. Klimkevičius paklaustas kuo kulinarinės istorijos tyrimai galėtų būti svarbūs versle, prisipažino, kad su kulinarija susiduria jau paskutiniuosius dešimt metų. Verslininkas teigė, kad teko ilgai ieškoti kelių į kulinarinę istoriją.
,,Taip jau susiklostė gyvenimas, kad pirmasis kultūros paveldo objektas buvo Norviliškių pilis,“ – prisimena verslininkas.
G. Klimkevičius pasakojo, kad reikėjo rasti informacijos apie maitinimą, kulinarijos paveldą norint pritraukti turistus, svečius į per šimtą kilometrų nutolusį objektą.
,,Aišku buvo viena, kad be maisto to padaryti nepavyks,“− teigė verslininkas.
Vėliau G.Klimkevičius su mitybos ekspertu Vincentu Saku sukūrė viduramžišką produktą – Norviliškių sekmadienius pietus. Produktas – sėkmingas ir jau gyvuoja beveik dešimt metų.
,,Beveik kiekvieną sekmadienį turime žmonių, kurie atvyksta paragauti kaip buvo gaminama tais laikais,“ – sako G. Klimkevičius.
Verslininko teigimu, turizmo vartojimas, supratimas keičiasi. Anot jo, jeigu ankščiau reikėjo patenkinti tik tiesioginius poreikius pavalgyti, tai šiandien – per maistą siekiama pažinti svetimus kraštus ir jų papročius.
Renginio pabaigoje knygos idėjos autorius prisipažino likęs patenkintas knygos formatu ir dėkojo visiems prie knygos sūkurimo prisidėjusiems žmonėms.
