Lietuvos kino kūrėjų sėkmė Berlyno kino fiestoje
Prieš 63 metus Berlynas audringai sutiko pirmąjį filmų festivalį, kurio atidarymą vainikavo Alfredo Hičkoko filmas „Rebacca“. Šiemet tarptautinis Berlyno filmų festivalis „Berlinalė“ sveikino ne tik kino industrijos profesionalus, bet ir naujokus, suteikdamas laisvę saviraiškai ir galimybę parodyti savo kūrybą bei užmegzti naudingus ryšius. Šių metų kino šventė Vokietijos sostinėje baigėsi vasario 16 dieną, geriausių festivalio kūrinių apdovanojimais, įteikiant kino kūrėjų geidžiamas lokio statulėles.
Berlynas – vieta susitikti
Net kai Berlynas buvo padalintas į Rytų ir Vakarų, ši kino industrijos fiesta buvo viena iš vietų, kur susitikti galėjo visi. Nesvarbu, kurioje Berlyno pusėje būtumei, filmų festivalis surinkdavo visus į vieną kultūros centrą, nes bilietai buvo pardavinėjami tiek Vakarų, tiek Rytų Berlyne. Tai ne tik vienas iš svarbiausių renginių kino industrijoje, bet ir socialinis reiškinys. Tarptautinio filmų festivalio metu Berlynas tampa kosmopolitiniu kultūros centru, suburiančiu filmų kūrėjus iš viso pasaulio. Įvairiaspalvė auditorija, kritiški žiūrovai ir prisiekę kino mylėtojai papuošia Berlyną įvairiausiais charakteriais.
„Berlinalė“ – A lygio festivalis
Pasaulio kino festivaliai yra priskiriami tam tikriems lygiams, kuriuos nustato Tarptautinė kino prodiuserių asociacijų federacija (FIAPF). Berlyno filmų festivalis yra A lygio. Ši kategorija – aukščiausias įvertinimas filmų festivaliams. Tarptautinės kino prodiuserių asociacijų federacijos duomenimis, „Berlinalė“ yra pripažinta kaip 3 geriausias pasaulio kino festivalis. Pirmasis yra Kanų kino festivalis, antrasis – Lokarno.
Visas kino pasaulis Berlyne!
Berlynas alsuoja kino ritmu, o filmų festivalis tarytum tampa atskiru miestu mieste. Prie kasų į filmų festivalio kino seansus buvo nusidriekusios didžiulės eilės, o festivalio organizatoriai šiemet siūlė ne tik kino kūrėjams pristatyti savo filmus, kino mėgėjams juos žiūrėti, bet ir dalyvauti įvairiausiuose kino programose, specializuotuose seansuose ir filmų mugėje. Berlyno festivalis siūlo plačią programą: konferencijos, susitikimai, kūrybinės dirbtuvės, vakarėliai. Renginių centre kino industrijos profesionalams skirta Europos kino mugė. Kino mugėje šiemet dalyvavo 8 000 dalyvių iš 95 šalių, buvo pristatyta per 600 filmų premjerų. Festivalyje vyko ir jauniesiems kino talentams skirtas kūrybinis susitikimas „Berlinale Talents“.
Plačiau apie kino festivalį pasakojo Ieva Malikėnaitė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) organizuojamo projekto „Summer Media Studio“ vadybininkė bei pernai laimėjusio sidabrinę gervę filmo „Plaukikė“ prodiuserė. Dabar ji aktyviai dirba su Vytauto Tinterio filmu „Violence“, kuris atrinktas į šių metų „Kino pavasario“ lietuviškų filmų programą „Trumpi eksperimentai“ bei tarptautinį trumpametražių filmų konkursą.
Ievai teko lankytis ne tik kino salėse, kur buvo rodomi ir pristatomi geriausi festivalio filmai, bet ir stebėti festivalio užkulisius, kurie turbūt ir labai kinu nesidomintiems paliktų stiprų įspūdį.
„Festivalyje dalyvavau kaip dalyvė, turėjau tam tikrą akreditaciją, žinoma, negalėjau patekti į visus kino seansus. Bilietus į seansus reikdavo nusipirkti iš anksto. Į populiariausius kino filmus bilietai būdavo išpirkti jau prieš dvi savaites. Įvairios akreditacijos leidžia eiti ne į visus, bet į tam tikrus kino seansus. Buvo labai įdomu stebėti, kaip žmonės keliasi 5 ryto ir nuo 6 valandų ryto jau laukia eilėse prie bilietų, nes, kad patektum į tam tikrus filmus, tu turi turėti ir akreditaciją ir bilietą. Po seansų režisieriai visada ateidavo į salę ir galėdavai jiems uždavinėti klausimus. Festivalyje tikrai įstrigo tai, jog teko iš arti matyti tokias žvaigždes kaip Džordžas Klūnis ir kiti,“ – įspūdžiais dalijosi Ieva.
Plati festivalio programa
Kiekvienais metais Berlyno filmų festivalyje organizuojamos skirtingos programos, šiais metais festivalyje buvo 10 pagrindinių programų. Pagrindinėse Berlyno filmų festivalio programose parodyta per 400 filmų. Daugiausia tai buvo Europos kino premjeros.
„ šis festivalis visiems suteikia vienodai plačias galimybes. Pavyzdžiui, į Kanus yra labai sunku patekti nežinomam režisieriui. Na, o Berlynas yra „atsipūtęs“ miestas – toks yra ir šis festivalis,“ – įspūdžiais dalijasi festivalio užkulisius stebėjusi Ieva.
Paklausta, koks filmas labiausiai įstrigo Berlyno filmų festivalyje, Ieva sako, jog tai dokumentinė drama apie muzikantą Niką Keivą „20 000 Days on Earth“. „Tai semi-dokumentika, labai netradicinis dokumentinio filmo pateikimo būdas, man tai patiko labiausiai,“ – teigia Ieva.
Lietuvos kinas „Berlinalėje“
Europos filmų mugėje ketvirtus metus veikė nacionalinis Lietuvos stendas.
Šiemet kino profesionalams iš viso pasaulio buvo pristatoma Lietuvos kinematografija – rodoma Audriaus Juzėno „Ekskursantė“ ir po tarptautinius kino festivalius visame pasaulyje keliaujantis Igno Jonyno „Lošėjas“. Berlyno filmų festivalio mugėje savo šalių kiną reprezentuoja ir nacionaliniai kino institutai bei centrai. O Lietuvos stendą Berlyne jau antrus metus iš eilės organizuoja ir finansuoja Lietuvos kino centras.
„Labai gerai šiais metais buvo tai, jog Lietuvos kino centras su visa savo delegacija atvažiavo visoms festivalio dienoms ir dalyvavo kino mugėje bei sugebėjo užmegzti nemažai naudingų ryšių. Taip pat vyko lietuvių kino pristatomasis vakaras, kuris sulaukė nemažos sėkmės. Šiame pristatyme dalyvavo daug svarbių žmonių,“ – džiaugėsi Ieva Malikėnaitė.
Pristatytos mokestinės lengvatos kinui
Taip pat Lietuvos kino centras pristatė šiemet įsigaliojusias mokestines lengvatas kinui, kuriomis pasinaudoti ir filmuoti mūsų šalyje buvo kviečiami užsieniečio kino gamintojai.
Nuo 2014 metų sausio 1 dienos Lietuvoje įsigaliojo pelno mokesčio lengvata, sudaranti palankias filmų gamybos sąlygas Lietuvos ir užsienio filmų gamintojams, norintiems filmuoti mūsų šalyje, ir sudaranti galimybę įmonėms, norinčioms neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, susimažinti pelno mokestį.
Paraiškas pelno mokesčio lengvatai gauti administruoja Lietuvos kino centras. Sutarus su Europos Komisija lengvatos galios iki 2018 m. gruodžio 31 d. Tai galimybė Lietuvoje kuriamam kinui pritraukti iki 20 proc. gamybos biudžeto iš privačių finansuotojų. Lengvata gali naudotis nacionalinių, bendros gamybos bei užsienio filmų ar jų dalių gamintojai. Lėšas filmui ar jo daliai gaminti Lietuvoje gali suteikti Lietuvos ar užsienio finansuotojai.
„Berlinalė“ mušė savo rekordus
Tarptautinis filmų festivalis šiemet mušė rekordus, pritraukdamas daugybę kino industrijos fanų. Į festivalio kino seansus buvo parduota virš 300 000 bilietų. Nepaisant dabartinės ekonominės situacijos, festivalio organizatoriai pranešė, kad šiemet renginyje dalyvavo apie 19 630 akredituotų dalyvių iš 124 šalių, iš jų 3 694 žurnalistai. Festivalio augimas įrodo, jog kino industrija vis dar yra labai svarbi ir klestinti.
