D. Jastramskis: technologinės naujovės nekeičia pamatinių žurnalistikos principų

Ramūno Danisevičiaus nuotrauka
Deimantas Jastramskis. Ramūno Danisevičiaus nuotrauka

 

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto (VU KF) Žurnalistikos institutui nuo rugsėjo vadovauja žiniasklaidos ekspertas doc. dr. Deimantas Jastramskis. Naujasis vadovas ketina plėtoti žiniasklaidos tyrimus, stiprinti socialinę partnerystę, stiprinti bakalauro ir magistrantūros studijų programas.

– Kokius mokslo srities uždavinius sau keliate kaip Žurnalistikos instituto vadovas?

– Per artimiausius kelerius metus sieksiu, kad KF Žurnalistikos instituto mokslininkų pastangos būtų sutelktos tiriant Lietuvos žiniasklaidos kaitą konvergencijos sąlygomis, žiniasklaidos sistemos transformaciją bei tai lemiančius politinius, ekonominius, socialinius ir technologinius veiksnius. Pagrindinis tikslas – plėtoti žurnalistikos kaitos ir žiniasklaidos sistemos funkcionavimo tyrimus. Šių metų spalį rengsime tarptautinę mokslinę konferenciją „Žiniasklaidos laisvės kontroversija demokratinėje visuomenėje“. Plėsdami tarptautinį bendradarbiavimą mokslo srityje, mūsų ir užsienio mokslo institucijų kolegos dalyvaus bendruose tarptautiniuose žiniasklaidos tyrimo projektuose su Baltijos ir Vidurio Europos šalių mokslininkais.

Užsiminėte apie rengiamą mokslinę konferenciją „Žiniasklaidos laisvės kontroversija demokratinėje visuomenėje“. Kokios pagrindinės žiniasklaidos laisvės kontroversijos pastebimos Lietuvoje? 

– Žiniasklaidos laisvė demokratinėje visuomenėje nėra savaime garantuota bei nekintama. Ji priklauso nuo teisinių, politinių ir ekonominių veiksnių. Pagal tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ skaičiavimus, žiniasklaidos laisvės Lietuvoje keletą metų mažėjo. Tai lėmė nepalankūs žiniasklaidos sistemai politiniai sprendimai ir silpnėjantys žiniasklaidos ekonominiai pajėgumai. Tačiau Lietuva dar yra priskiriama prie šalių, turinčių iš esmės laisvą žiniasklaidą, kai, pavyzdžiui, Italijos, Vengrijos ar Kroatijos žiniasklaida tėra iš dalies laisva.

– Pirmakursiai bakalauro žurnalistai studijuoja pagal atnaujintą studijų programą. Kokios pagrindinės studijų naujovės?

Dėsninga, kad labiausiai kritikuoti mėgsta pasyvūs darbdaviai, nelinkę bendradarbiauti. Pastebiu tendenciją, kad žiniasklaidos įmonėse, palaikančiose ryšį su Universitetu, dirba geriau konkrečiam darbui parengti specialistai. Kartais jie patys kreipiasi į mus prašydami ką nors rekomenduoti iš esamų ar buvusių studentų. Deimantas Jastramskis

– Žurnalistikos bakalauro studijų programos komitetas nuo 2007 m. programą atnaujina trečią kartą. Žurnalistika keičiasi, Universitetas kinta, todėl atnaujinamas ir studijų turinys, programų struktūra. Šiais studijų metais taip pat pradėjome įgyvendinti sesijinę Žurnalistikos magistrantūros studijų programą, kur studijos trunka pusantrų metų ir daugiau dėmesio skiriama individualiam studentų darbui. Minėtos naujovės yra labai svarbios, bet jos neatsirado dėl to, kad aš tapau direktoriumi – tai yra mūsų kolegų ir studijų programų komitetų, rengusių bakalauro ir magistrantūros programas, veiklos rezultatas.

Be to, stipriname techninę studijų bazę. Universitetas įgyvendina 2011 m. laimėtą komunikacijos ir informacijos studijų infrastruktūros atnaujinimo projektą, kuriuo jau 2014 m. turi būti įrengtos garso ir vaizdo įrašų studijas bei VU radijo studija. Tiek būsimiesiems žurnalistams, tiek kitų studijų programų studentams bus sudarytos puikios sąlygos dirbti su naujausia technika.

– Kitų šalių aukštosiose mokyklose siūlomos magistrantūros studijų programos – aiškiai apibrėžtos: pavyzdžiui – verslo, politikos žurnalistika. VU KF nuo praėjusių metų įgyvendinama Analitinės žurnalistikos magistrantūros studijų programa. Galbūt ateityje ketinama labiau specializuoti studijas? 

– Analitinės žurnalistikos studentai gali rinktis politikos ir ekonomikos arba kultūros sritis. Žurnalistikos bakalauro programos studentai trečiaisiais studijų metais gali studijuoti finansų ir verslo žurnalistiką, naujai siūlomą kultūros arba sporto žurnalistiką, taip pat – politikos žurnalistiką, stiprindami gebėjimus konkrečiose srityse. Esame tyrę Lietuvos rinką: vienos specializuotos žurnalistikos programos organizavimas nebūtų sėkmingas, nes nesusirinktų kursas arba reikėtų kas keletą metų sudarinėti vis skirtingo profilio studentų grupes. Kita vertus, darbdaviams reikia universalaus žurnalisto, gebančio daug.

– Tačiau šiandien žurnalistai yra kritikuojami, kad jiems trūksta gilesnių žinių, platesnio suvokimo apie pranešamas naujienas…

Svarbiausia, kad žurnalistai siektų ir ieškotų tiesos įspūdingai dideliame informacijos vandenyne. Ir tai darytų profesionaliai. Deimantas Jastramskis

– Problema trunka dešimtmečius: studijuojantys jaunuoliai labai skuba dirbti. Sakyčiau, tipinis atvejis: darbdavys samdo studentą, kuriam dėl patyrimo stokos gali mokėti mažiau, bet tuo pat metu kelia pakankamai didelius reikalavimus, nors kai kurių įgūdžių, kompetencijų jam vis dar trūksta. Norima visko daug ir iš karto; deja, taip nebūna. Branda neateina per vienerius ar dvejus metus. Taip pat ir žinios, įgūdžiai neįgyjami labai greitai.

Supratingi darbdaviai, mūsų socialiniai partneriai geba atsirinkti geriausiai tinkančius konkrečiai žurnalistikos raiškai ir darbo vietai jaunus specialistus ir yra linkę patys šiek tiek investuoti į darbuotojo mokymą, kas yra neišvengiamas socializacijos darbo aplinkoje dalykas. Tačiau yra kita grupė darbdavių, kurie laukia, kol jiems pasitaikys geras specialistas, pasirinkdami dažniau vadovaujasi klaidų-pataikymų metodu, todėl kartais tenka nusivilti. Kai kurioms žiniasklaidos organizacijoms vertėtų formuoti šiuolaikiškesnę personalo politiką.

– Ar, siekiant pagerinti žurnalistų rengimą, trūksta dialogo su potencialiais darbdaviais?

– Rengdami naujas ar atnaujindami vykdomas studijų programas diskusijai kviečiame socialinius partnerius. Deja, ne visada sulaukiame atsakomojo ryšio. Tik nedaugelis teikia racionalius apgalvotus pasiūlymus ir mes į jų pastabas visada atsižvelgiame. Dėsninga, kad labiausiai kritikuoti mėgsta pasyvūs darbdaviai, nelinkę bendradarbiauti. Pastebiu tendenciją, kad žiniasklaidos įmonėse, palaikančiose ryšį su Universitetu, dirba geriau konkrečiam darbui parengti specialistai. Kartais jie patys kreipiasi į mus prašydami ką nors rekomenduoti iš esamų ar buvusių studentų.

– Kai kurie žiniasklaidos darbuotojai abejoja, ar žurnalistika – amatas, kurio reikia mokytis ketverius metus. Kodėl verta rinktis žurnalistikos studijas?

Žurnalisto darbas per keliolika metų daugiausiai pakito dėl technologinių naujovių, bet jos nekeičia pamatinių principų: ką turi veikti žurnalistas, koks jo vaidmuo demokratinėje visuomenėje, kokios žiniasklaidos funkcijos. Deimantas Jastramskis

– Žurnalistika – laisvoji profesija, todėl ir kelių, vedančių į žiniasklaidą, yra daug. Pats esu žurnalistas-praktikas, dirbdamas sužinojau ir įsisavinau reikiamas žinias. Remdamasis asmenine patirtimi galiu tvirtinti: įmanoma žurnalistikos mokytis savarankiškai, bet šis kelias bus gerokai ilgesnis ir mažiau efektyvus. Universiteto žurnalistikos programa suteikia sintezuotos informacijos, parengtos žmonių, kurie daugelį metų domisi žurnalistikos pokyčiais, specialistų rengimu užsienyje. Universitetas „moko“ ne tik amato, jame žmogus subręsta kaip asmenybė – tai svarbu profesionaliam žurnalistui, rengiančiam informaciją visuomenės auditorijoms.

– Pakalbėkime apie žurnalistikos pamatus. Kokias pagrindines vertybes ir principus norėtumėte, kad išsineštų žurnalistikos absolventai?

– Svarbiausia, kad siektų ir ieškotų tiesos įspūdingai dideliame informacijos vandenyne. Ir tai darytų profesionaliai.

– Ar to galima išmokti ir išmokyti Universitete?

– Kiekvienos studijų programos apraše yra įvardyti jos tikslai ir uždaviniai, atsispindintys vertybinius siekius rengiant profesionalų žurnalistą. Ne visiems to reikia mokytis nuo pat pradžių: kai kurie žmonės tik pradėję studijas yra socialiai brandūs, tačiau pasitaiko ir tokių, kuriems tai – labai sunkus uždavinys. Pastebiu, kad kartais tiek tiesos ieškojimas, tiek objektyvumo siekimas viešojoje erdvėje yra menkinamas, o menkintojai painioja arba nesuvokia net ir žurnalistikos žanrų esmės.

– Šiandien daug kalbama apie besikeičiantį žurnalistų vaidmenį. Kokius įgūdžius turi lavinti žurnalistas? 

– Žurnalisto darbas per keliolika metų daugiausiai pakito dėl technologinių naujovių, bet jos nekeičia pamatinių principų: ką turi veikti žurnalistas, koks jo vaidmuo demokratinėje visuomenėje, kokios žiniasklaidos funkcijos. Plečiantis informacijos rinkimo, apdorojimo, skleidimo technologinėms galimybėms, būtina lavinti tam reikalingus įgūdžius. Žinoma, technologijos padeda lengviau dirbti, tačiau kartais nutinka priešingai – atsiranda galimybės žurnalistą įtraukti į įvairias veiklas, mėginti kuo daugiau iš jo išspausti, bet ne kiekvienas gali būti žmogus orkestras.

– Dešimtmetį dirbote žurnalistu, redagavote laikraštį, vadovavote žiniasklaidos įmonei, buvote ryšių su visuomene specialistas Seimo kanceliarijoje, dabar esate žurnalistikos teoretikas. Kuri sritis Jums įdomesnė?

– Viskam savas laikas. Žurnalistika – labai žavinga profesija ir tuo pačiu – sudėtingas ir varginantis darbas, dažnai neturintis apibrėžtų darbo valandų. Darbas Universitete – labai įdomi sritis ir, manau, turint įvairios patirties – labai tinkamas užsiėmimas. Kartais su kolegomis pajuokauju, kad žurnalistus, kaip ir policininkus, sulaukusius 45 metų, verta išleisti į pensiją.

Šaltinis: www.delfi.lt

Patalpinta: Naujienos, Žiniasklaida