Apskritai,  Lietuvoje įsitraukimas į NVO (nevyriausybinių organizacijų) sektorių yra labai vangus. Na, toks posovietinis, kaip ir visi visuomenės trūkumai, kuriuos tik sugalvojam. Taigi, pagal 2012 m. „Pilietinės galios indekso“ tyrimą visuomeninių organizacijų, judėjimų veikloje dalyvavo 12,1 proc. šalies gyventojų. Kitaip sakant, 1 iš 8. Panašias tendencijas atliepia ir mūsų universitetai. Paskaičiavau, koks apytikslis įsitraukimas yra į Komunikacijos fakultete veikiančias organizacijas. Labai grubiai, bet pozityviai skaičiuojant, 2011 m. tai buvo apie 5 proc., 2012 m. – 7 proc. Išaugo, nes atsigavo Studentų mokslinė draugija. Žinoma, tokius skaičius galima pateisinti tuo, kad žmonės paprasčiausiai įsitraukia į kitų NVO, kurių nėra fakultete, veiklą. Juk pas mus studijuoja ir Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas ir dar ne vienas veiklus žmogus, kuris save realizuoja NVO sektoriuje. Tačiau skaičius net ir su pateisinimais nedžiugina.

O tada šokiruoja Danijos pavyzdys, kurį prieš porą metų pateikė Algimantas Čekuolis. „Danija – pasaulio rekordininkė pagal nevyriausybinių organizacijų skaičių. Šalyje, turinčioje tik 5,5 mln. gyventojų, veikia 300 tūkst. sąjungų, draugijų ir susivienijimų. Kiekvienas gyventojas vidutiniškai priklauso 7 visuomeninėms organizacijoms, o kas trečias dirba kokį nors savanorišką darbą“,- „Lietuvos žinioms“ rašė žurnalistas. Palyginkime su Lietuva, nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras suskaičiavo 1424 NVO visoje Lietuvoje. Skaičius, žinoma, netikslus, nes tikrai yra organizacijų, kurių jie neįskaičiavo. Tačiau vis tiek vargu, ar jis siektų bent 2000 ir tai proporcingai būtų daug kartų mažiau nei Danijoje. Taigi, patobulėti dar yra kur. Ir mes tai darome: šiais metais Prezidentės iniciatyva buvo parašytas nevyriausybinių organizacijų įstatymo projektas, randasi naujų organizacijų ir neformalių grupių.

Teigiamų pokyčių galima pamatyti ir Fakultete. Praėjusį rudenį Studentų mokslinė draugija trankiai pranešė apie savo egzistavimą, suburdama turbūt jai rekordinį, per 30 narių, būrį ir tapo antra stipria organizacija po Studentų atstovybės. Beje, po kelių dienų toks rekordas turėtų būti pagerintas. Be to, praėjusiais metais kartais sušmėžuojantis Politikos komunikacijos klubas taip pat žada daugiau diskutuoti ir suburti stipresnę komandą. Galiausiai, naujas džiaugsmas – Kūrybinių medijų klubas. Dabar, kai prie šios kuriamos organizacijos panoro prisijungti daugiau nei 30 žmonių, galima kalbėti apie ją ne tik kaip apie vieno žmogaus užgaidą. Šis klubas turėtų įnešti gerokai daugiau meninių sprendimų ir prabilti apie kultūrą.

Taigi, studijų metus pradedame su keturiomis organizacijomis ir įspūdžiu, kad Komfakas.lt jau nebeprisikels. Jei ir atsiras jame dar gyvybės, linkėčiau jai save realizuoti „Universiteto žurnaliste“. Įvertinus galimą netektį ir atradimus, įsitraukimas į nevyriausybines organizacijas, veikiančias fakultete, šiais studijų metais gali iškilti net iki Lietuvos vidurkio. Ir vis tiek to negana.

Šiemet kuriamas 2014 – 2018 m. strateginės raidos planas. Manau, kad visuomeniškumo skatinimas galėtų būti vienas iš strateginių tikslų. Tik pagalvokit apie Danijos perkėlimą į mūsų fakultetą. Atrodo kaip pasaka, bet mes, NVO atstovai, turime apie tai kalbėtis su kitais studentais, administracija ir dėstytojais. Reikia sukurti bendrą  visuomeniškumo nuotaiką, kuri nuolat apimtų kuo didesnį žmonių skaičių.

Šis tekstas tik apie skaičius todėl, kad tikiuosi, jog jį skaitantys jau žino, kodėl verta įsitraukti į NVO sektorių ir jo naudą visuomenei.

Autorius yra Politikos komunikacijos klubo pirmininkas ir Kūrybinių medijų klubo įkūrėjas.

Susiję