Tibeto kultūra budistiniame mokyme

„Tibeto kultūra labiausiai skleidžiasi budistinėse bendruomenėse“, – pasakoja Darius Miniotas, „Rigdzin Gatsel Ling“ budistų bendruomenės sekretorius. Pasak jo, bendruomenės narių atliekama praktika per šimtmečius susiformavo uždaroje Tibeto kultūrinėje aplinkoje. Tradiciškai mokytojo perduodama mokiniui, ji išliko mažai tepakitusi ir apima daugelį Tibeto kultūrai būdingų dalykų, pavyzdžiui, maldų, giesmių, tradicinės thangkų tapybos. O elgesio normų formavimuisi įtaką padarė ne tik budistinis mokymas, bet ir Tibeto kultūrinės tradicijos.

„Kitokių Tibeto kultūros sklaidos apraiškų beveik nematome, ypač pastaruoju metu, kai ryški užkulisinė Kinijos komunistinės valdžios atstovų veikla ir įtaka mūsų valstybėje vykdomų sprendimų sferoje“, – sakė D. Miniotas.  „Ryškiausi ligi šiol buvę pažinties su Tibeto kultūra pavyzdžiai – Tibeto vienuolių kuriamos smėlio mandalos Vilniuje bei Kaune, taip pat Tibeto šventųjų relikvijų paroda Vilniuje. Pauliaus Normanto pastangomis mes galime pažinti šią kultūrą jo fotografijoje. Tibeto skvere Kultūros nakties metu buvo demonstruojama keletas filmų apie Tibetą. Galbūt plačiau kultūrą pavyks pristatyti prieš Jo Šventenybės Dalai Lamos vizitą Lietuvoje planuojamoje Tibeto kultūros savaitėje“, – svarstė pašnekovas.

Skatinti dialogą ir priminti apie problemas

Tibeto laisvės rėmimo grupės (TLRG) narys prof. Vytis Vidūnas pasakojo, kad, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, judėjimo pradininkė Jurga Ivanauskaitė su bendražygiais organizuodavo įvairias akcijas, svarbių Tibetui datų minėjimus. Susikūrusi Tibeto laisvės rėmimo grupė vėliau smarkiai prisidėjo ir organizuodama Dalai Lamos vizitą 1991 m.

„Tibeto laisvės judėjimas neformalizuotas. Jį sudaro beveik dvidešimties žmonių grupė, kurios dauguma domisi Tibeto kultūra, bet, visų pirma, Tibeto laisvės judėjimas svarbus visuomeniniu aspektu. Tai žmonių grupė, kuri primena, kad egzistuoja dar neišspręstas ir, deja, nesprendžiamas Tibeto klausimas“, – mintimis dalinosi pašnekovas.

Paklaustas, koks rugsėjį vyksiančio Dalai Lamos vizito Lietuvoje tikslas, prof. V. Vidūnas prisiminė ne kartą Dalai Lamos išsakytas mintis, kad prie Tibeto situacijos gerinimo gali prisidėti ne tik didelės šalys. Kvietimą Dalai Lamai atvykti į Lietuvą siunčia Parlamentinių ryšių su Tibetu grupė Seime, taip pat Vilniaus meras, keturios budistų bendruomenės. Tai rodo, kad egzistuoja įvairūs interesai.

Pasak V. Vidūno, 1991 m. Dalai Lamos vizitas buvo lyg stebuklas: „Paskui jį sekiojo minios, neabejoju, kad ir dabar jo atvykimu susidomės daug žmonių. Tai atrodė labai svarbus palaikymas Lietuvai. 2001 m. vizito metu situacija buvo pasikeitusi, atsirado daugiau pragmatiškumo. Mes, kaip valstybė, privalome išreikšti savo poziciją, juk kadaise Tibetas palaikė mus – tai šiokia tokia moralinė skola. Sunku tikėtis, kad Kinija įsiklausys, bet šalys, turinčios panašią patirtį, gali paskatinti dialogą, kad liautųsi tibetiečių pasiaukojimo aktai, kurie yra be galo skaudūs“, – mintimis dalinosi prof. V. Vidūnas.

Propagandos daroma įtaka

Paklaustas, ar lietuviai geba atskirti teisingą informaciją nuo kinų propagandos, prof. Vytis Vidūnas svarstė, jog žmonės lyg ir nesidomi, bet ir neturi kaip domėtis Tibeto problemomis, nes informacija nepasiekiama, mūsų žiniasklaida labai skurdžiai nušviečia tai, kas vyksta pasaulyje. „Prieš kokį dešimtmetį žmonės buvo gana jautrūs komunistinei propagandai, o jaunesnioji karta tų dalykų nelabai skiria – „smegenų plovimas“ nuolat vyksta įvairiais būdais. Nereikia pamiršti, jog Kinijoje klesti komunistinis režimas, kad tai totalitarinė valstybė. Daug ką lemia prekybiniai santykiai: Kinija sistemingai pateikia save kaip valstybę, kurioje smagu keliauti, norima šalį paversti „turistiniu saldainiuku“, kuriuo vakariečiai galėtų pasigrožėti – forma graži, tačiau turinys neminimas. Tai daroma tikslingai“, – dėstė pašnekovas.

Prof. V. Vidūnas pasakojo, kad į svetimas šalis kinai nuolat siunčia propagandines grupes. Prieš porą metų tokia grupė skaitė paskaitą Vilniaus universitete: „Man teko įsikišti, nors nesu radikalių priemonių šalininkas. Mokslininkų delegacijai yra gerai žinomas propagandos žanras. Deja, gebėjimas atskirti pelus nuo grūdų pas mus yra gerokai sumenkęs, tikiuosi, kad būsimas Dalai Lamos vizitas pasitarnaus tuo, kad pradėsime geriau orientuotis situacijoje. Kultūriniu aspektu Tibeto kultūra nuolat naikinama – tai pasaulinio paveldo klausimas, o Tibeto kultūra verta saugotojų dėmesio“, sakė prof. V. Vidūnas.

„Ištremtas Tibetas“ Užupyje

Rūta Norkutė, taip pat TLRG dalyvė, pasakoja dar mokykloje susidomėjusi J. Ivanauskaitės kūryba ir visuomenine veikla, kartu ir Tibetu, bet tik po 2008 metų sukilimo Lhasoje suprato turinti kažką daryti. Prieš trejus metus moteris Užupyje įkūrė Tibeto informacijos centrą krautuvėlę „Ištremtas Tibetas“.

Nedidelėje parduotuvėje akys pasiklysta – lentynose sukrautos knygos, Tibeto vėliavėlės, sukabinti tradiciniai paveikslai ir įvairiaspalviai rankdarbiai, o smilkalų kvapas priverčia užmiršti už durų likusias Vilniaus gatves. Kol krautuvėlės šeimininkė R. Norkutė pasakoja apie pasižvalgyti užsukančius praeivius, aplinkui jaukiai šmirinėja jos priglaustas katinas.

Kokie žmonės užsuka į Ištremto Tibeto krautuvėlę?

Vieni tikslingai žinodami, kur eina, kiti smalsumo vedami užsuka padiskutuoti, ateina su informacija, palieką plakatą – vieta veikia kaip informacijos centras. Beveik visos parduotuvėlės prekės tibetiečių, žmonės tai žino, įsigydami jie remia tibetiečius, pavyzdžiui, pinigai skiriami vaikų mokslui.

Iš kur čia atkeliauja tibetietiški daiktai?

Iš pradžių padėjo bičiulis tibetietis, paskui susiradau organizaciją „Tibetiečių vaikų kaimas“, kur vaikai mokomi tibetietiškų amatų.

Ką žmonės dažniausiai perka?

Įvairiai. Kas smilkalus, malas (papuošalai iš karoliukų – red. past.), kokią smulkmenėlę ar atributiką su „Free Tibet“ (laisvė Tibetui) užrašu, religinius daiktus. Kiekvienas ateina vedamas savų paskatų, bet svarbiausia – žmonės domisi. Pamatę Tibeto vėliavą neretai užsuka užsieniečiai, labai nustemba, džiaugiasi, kad čia yra tokia vieta.

Kaip manote, kodėl žmonės domisi Tibetu?

Sunku paaiškinti – kiekvienas savaip supranta Tibeto kultūrą. Vienus traukia misticizmas, vakariečiai greit tuo susidomi. Kitiems tai yra kažkokios gėrio paieškos. Sunku pasakyti, kiekvienas žmogus į tai žiūri per savo prizmę – galbūt randa atsakymus į rūpimus klausimus.

O Jūs?

Sunku atsakyti. Tai, kas vyksta su jais, kas atsitiko, yra labai neteisinga. Panašūs dalykai yra būdingi ir kitoms šalims, tai niūru ir liūdna, bet manau, jei būtų išspręsta Tibeto problema, tai padėtų ir kitoms vargstančioms šalims. Matydama filmus, bendraudama su Tibeto žmonėmis jaučiu, kad turiu kažką daryti.

Ar Lietuvos žmonės jaučia ryšį su Tibetu – tiek kultūriniu, tiek visuomeniniu aspektu?

Jei spaudoje pasirodo straipsnis apie Dalai Lamą ar mūsų akciją, visada atsiranda skeptikų. Neva, kas mums tas Tibetas, juk toli. Nieko panašaus – tibetiečiai mato, randa informaciją, turime labai gerą ryšį su Dalai Lamos atstovu Baltijos šalims.

Man teko būti Dharamsaloje, kur dabar gyvena Dalai Lama, ir yra susitelkusi didelė tibetiečių diaspora – tie žmonės dėkoja už bet kokį ryšį. Pavyzdžiui, stovėjimas prie Kinijos ambasados nėra beprasmis veiksmas. Jie žino ir Lietuvą, jiems svarbus palaikymas. Visada pabrėžia – pasakokit, rodykit, aišku, ne smurtine išraiška, kad eitų žinia, susidarytų kritinė masė, kuri pradės kažką daryti.

Per Tibeto kultūros renginius aiškiai matomas didelis susidomėjimas. 2009-aisiais vyko Tibeto kultūros dienos Vilniuje ir Kaune, ritualiniai šokiai, tantriniai giedojimai – salės buvo pilnos. Tai rodo, kad žmonėms įdomu, tai kitokia kultūra, išraiškinga, gili. Kai atidarėme Tibeto skverą, buvo atvykęs Dalai Lamos atstovas, jis labai nuoširdžiai pasakė – Tibeto tauta to niekados nepamirš – pasirodo, tai buvo pirmas Tibeto skveras pasaulyje.

Susiję