Ar ES Taryba gali padėti Lietuvai užtikrinti energetinį saugumą?
Kiekviena valstybė, pirmininkaudama Europos Sąjungos Tarybai, privalo būti objektyvi teisėja, bet kartu siekia naudos, spartesnės pažangos ir sau svarbiose srityse. Šiais metais pirmininkaujant Lietuvai vienas iš prioritetinių klausimų yra energetinis saugumas. Tačiau ar Lietuva gali tikėtis bendrijos pagalbos energetikos srityje?
Energetinės problemos Lietuvoje
Lietuva yra vadinama energetine sala Europos Sąjungoje, neturinti nei elektros, nei dujų jungčių su kitomis ES šalimis, išskyrus su Latvija. Nutraukus Ignalinos atominės elektrinės veiklą, Lietuva susiduria su daugybe iššūkių. Pirmiausia, būtinybė įvertinti visas saugaus energijos tiekimo aplinkybes, aktyviai naudoti esamus ir kurti naujus energetinio saugumo instrumentus.
Taip pat didėjanti tarša dėl padidėjusio dujų bei naftos naudojimo. Per metus išmetama net 5,5 mln. tonų anglies dvideginio, o tai jau prieštarauja bendroms Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos kovos su klimato kaita politikos nuostatoms.
Viena ryškiausių ir daugiausia dėmesio sulaukianti problema – priklausomybė nuo Rusijos. Nutraukus Ignalinos atominės elektrinės veiklą, Lietuva pati nepasigamina visos jai reikalingos elektros energijos – turi importuoti per 62 proc. elektros ir 80 proc. visų kitų reikalingų energijos išteklių, o tai, ką pasigamina pati, pasigamina iš „Gazprom“ tiekiamų dujų, už kurias dar ir moka daugiausiai Europoje, nes neturi kito pasirinkimo.
Kaip išspręsti šias problemas?
Norint užsitikrinti energetinį saugumą ir tapti nepriklausomiems, buvo pradėtas Visagino atominės elektrinės statybos projektas. Projekto rengėjų teigimu, Visagino AE buvo pripažinta geriausia alternatyva elektros energijos gamybai. AE užtikrins bazinę elektros energijos generaciją ir kartu su atsinaujinančiais energijos šaltiniais bei naujuoju Lietuvos energijos bloku sudarys optimaliai paskirstytą elektros energijos gamybos šaltinių portfelį.
Gyventojai referendume galėjo išreikšti savo nuomonę dėl naujosios elektrinės. Nors didžioji dalis buvo prieš šį projektą, panašu, kad jis bus tęsiamas, nes referendumas buvo tik patariamasis.
Dar viena neseniai atsiradusi tema, sukėlusi ne tik vilčių, bet ir begales pasipiktinimų – skalūninių dujų ir naftos gavyba. Bendrovės „Minijos nafta“ gamybos vadovas, geologas Ignas Vaičeliūnas teigia, jei Lietuva išgautų dujas bei naftą, tai ne tik sumažintų priklausomybę nuo Rusijos, bet galbūt dar ir leistų eksportuoti jų perteklių. Tačiau gyventojai tam priešinasi – rengiami mitingai, kuriuose žmonės pasisako prieš gavybą ir siekia atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į šį klausimą. Pasak ekspertų, skalūninių dujų ir naftos gavyba gali užteršti požeminius vandenis, orą, gali prasidėti maži žemės drebėjimai.
Tai tik kelios ryškiausios problemos ir ginčai, kurie kyla dėl nesugebėjimo vieningai spręsti energetikos klausimus, tačiau jau liepos 1-ąją, pradedant pirmininkauti ES Tarybai, bus sprendžiamos įvairios energetinio saugumo problemos. Lietuvai – tai vienas svarbiausių klausimų.
ES Taryboje keliami klausimai
Energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė teigia, kad pirmininkavimo metu ES lygmeniu bus svarstomi įvairūs klausimai, susiję su atsinaujinančia energetika, energetikos technologijomis, energijos efektyvumu, skalūnų dujomis, branduoline sauga ir kiti.
Labai daug dėmesio gali sulaukti klausimas dėl energetikos ir klimato kaitos politikos tikslų 2030 metams: „Šis klausimas turės įtakos visai ES energetikos politikai dešimčiai metų. Dar viena svarbi tema – skalūnų dujos, kurios yra tapusios paskutinio meto aktualija ir Lietuvoje. Šis klausimas yra labai svarbus ir visai ES. Todėl Europos Komisija rengia aplinkosaugos, klimato ir energijos vertinimo dokumentą, kuris aptars patikimos ir saugios nekonvencinių angliavandenilių, taip pat ir skalūnų dujų, gavybos sąlygas. Komunikatas turėtų pasirodyti 2013 m. III–IV ketvirtį“, – sako energetikos ministro vyriausioji patarėja D. Rimašauskaitė.
Konferencija apie energetiką
D. Rimašauskaitė pasakoja, kad energetikos ministerija organizuos keletą renginių, kuriuose bus aptariami svarbiausi energetikos klausimai. Ko gero svarbiausias – lapkričio pradžioje vykstanti aukšto lygio energetikos konferencija dėl ES vidaus energijos rinkos užbaigimo. Konferencijoje bus pristatytas šiuo metu sudarinėjamas bendro intereso ES energetikos projektų sąrašas ir diskutuojama kaip šie projektui turėtų būti įgyvendinti politiniu, reguliaciniu, instituciniu ir finansiniu aspektais. Be to, pagal gruodį Briuselyje vyksiančios energetikos Tarybos darbotvarkę jau bus galima matyti, kiek Lietuvai pavyko nuveikti per pirmininkavimą.
Perspektyvos Lietuvai
Europos Sąjungos prioritetai energetikos srityje sutampa su Lietuvos Respublikos. Dar 2011 m. ES Taryba nusprendė dėti pastangas, kad vidaus energijos rinka būtų užbaigta iki 2014 m., o iki 2015 ES viduje nebeliktų energetinių salų. Bendra konkurencinga ES vidaus rinka reikštų palankias išteklių kainas visiems Europos vartotojams.
Pasak D. Rimašauskaitės, tam, kad galėtumėme susijungti su europine energetikos sistema, šiuo metu vykdomi strateginiai elektros ir dujų jungčių projektai. Šie ir kiti strateginiai projektai, tokie kaip suskystintų gamtinių dujų terminalas, suteiks galimybę rinktis iš keleto energijos išteklių tiekėjų.
Lietuvai sustiprinus savo vidinius pajėgumus ir įgyvendinus jungčių projektus, ji galės tapti visaverte bendros ES rinkos žaidėja, o tiekėjų konkurencija rinkos sąlygomis darys įtaką energijos kainų mažėjimui.
Eksperto komentaras
Romas Švedas, nepriklausomas ekspertas, lektorius
Energetinį saugumą Lietuvoje galima užtikrinti skirtingomis priemonėmis. Kuo įvairesnis pirminių energijos šaltinių pasirinkimas, tuo stabilesnė energetikos sistema. Lietuva galėtų generuoti skirtingą energiją, elektrą ir šilumą iš įvairiausių šaltinių: ir iš atsinaujinančių, ir iš dujų, ir iš branduolinės energijos. Tuomet Lietuvos energetinė sistema būtų stabili.
Atominė elektrinė puikiai tinka Lietuvos energetinei sistemai, ji labai prisidėtų užtikrinant energetinį saugumą. Taip pat, jei ir atsitiktų taip, kad elektros būtų pasigaminta per daug, mes visada galėtumėm ją eksportuoti ir iš to užsidirbti.
Tačiau dabar politikai blaškosi – reikia ar nereikia Lietuvai elektrinės. Aš manau, kad tai jau padarė labai didžiulę žalą Lietuvos valstybei. Atstovaudami visai tautai politikai sugadino gerą Lietuvos vardą, nes mūsų tauta pasirodė kaip tokia, kuri nesugeba įgyvendinti ilgalaikių projektų, nuolatos keičiant savo nuomonę, kuria nebegalima pasitikėti.
Taip pat aš manau, kad pastaruoju metu buvo piktnaudžiaujama referendumo procesu. Aš pats esu už referendumus, bet jų klausimai turi būti rašomi tinkamai. Mes galime paklausti balsavime žmonių, ar jie pritaria branduolinės energetikos tęstinumui arba ar sutinka gyventi šalyje, kuri gamina atominę energiją. Į tokį klausimą žmogus gali aiškiai atsakyti.
Deja, šįkart klausimas buvo suformuluotas blogai, ir dabar politikai slepiasi už Lietuvos žmonių nugarų, manipuliuoja jų nuomone, baimindamiesi dėl savo reitingų, vengdami atsakomybės dėl sprendimų, kuriuos jie priėmė prieš penkerius metus, nes tada buvo priimtas atominės elektrinės įstatymas.
Jeigu mūsų politikai manė, kad reikia pasitarti su tauta, tai tuo metu ir reikėjo organizuoti referendumą, bet ne po to, kai per penkerius metus mes pasikvietėm regioninius partnerius, strateginį investuotoją, gavome Europos Sąjungos paramą, o dabar sakome: „Ne, žinote, mes apsigalvojome.“ Tai yra neatsakingas elgesys.
Kalbant apie Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, aš nemanau, kad tai gali mums padėti apsispręsti energetikos srityje. ES ir Europos Komisija jau remia mus. Be to, Europos energetikos komisaras Guntheris Oettingeris paskutinį kartą lankydamasis Lietuvoje sakė, jog remia atominės elektrinės projektą, kuris tikrai užtikrins energetinį saugumą. Tad viskas dabar priklauso tik nuo mūsų pačių.