Kovok už teisę publikuotis!

Panašu, kad „Pirmosios knygos“ konkursą Lietuvoje reikėtų atnaujinti. Kaip? Gal taip, kaip tai daro Peru rašytojai? Šios šalies sostinėje Limoje rašytojai, slepiantys savo veidus po kaukėmis, viešai varžosi dėl teisės išleisti knygą. Kaukės atrodo baugiai – jos perimtos iš Meksikoje ir Pietų Amerikoje paplitusių imtynių lucha libre garderobo. Tiesa, rašytojams reikia demonstruoti ne fizinę jėgą, o talentą. O visa kita – kaip tikrame imtynių ringe: pseudonimai, negailestinga žiuri, publika, garsiai palaikanti numylėtinius.

Kovos vyksta vienas prieš vieną, pralaimėjusysis iškrenta. Dalyviams duodamos penkios minutės sukurti istoriją, į kuri turi būti įtraukti žiuri parinkti pasakojimo elementai. Prizai – publikos simpatijos ir knygos leidyba.

Šios rungtynės vadinasi „Lucha Libro“ (isp. Knygų kova) – Literatūrinės improvizacijos čempionatas. Kovos kas savaitę vyksta gerai žinomame Limos bare El Noche. Dabar kaip tik prasidėjo antrasis čempionato sezonas, jame dalyvauja trisdešimt du žiuri atrinkti rašytojai. Pirmojo sezono laimėtojas Francisco Hermosa jau išleido savo knygą.

Mintis rengti tokius čempionatus kilo rašytojui Christopheriui Vásquezui. Sumanęs išleisti savo apsakymų knygą, jis suprato, kad dauguma leidyklų „panašios į spaustuves: tu moki – tave išleidžia“. Vásquezas išleido knygą už savo pinigus, bet susimąstė apie liūdną nepripažintų talentų dalią ir sumąstė „Lucha Libro“.

Literatūrinės improvizacijos čempionatas susilaukė didžiulio publikos susidomėjimo, žiuri dalyvauja žinomi rašytojai, žurnalistai, menininkai. Kovos surenka ne mažiau kaip porą šimtų žiūrovų. Vieni rašytojai ginčijasi su žiuri dėl sprendimų, kiti aiškinasi santykius ringe. „Taip viskas ir turi būti: mes turime linksmai leisti laiką ir mėgautis literatūra“, – sako kovų sumanytojas. Organizatoriai netgi parašė specialiais instrukcijas visiems, kas nori rengti tokias kovas savo mieste ar šalyje. Mokantys ispaniškai ir norintys susipažinti su tomis taisyklėmis gali užsukti į specialų kovoms skirtą „Facebook“ puslapį.

Sutrumpėjęs sąrašas

PEN American Center paskelbė 2012 metų PEN apdovanojimų laimėtojus. Paminėsiu trejetą svarbiausių. PEN/Bellwether apdovanojimą už socialiai angažuotą prozą laimėjo Susan Nussbaum rankraštis Geri karaliai, blogi karaliai (Good Kings Bad Kings) – jame pasakojama apie specialią įstaigą paaugliams su negale.

PEN/Robert W. Bingham apdovanojimą už debiutą laimėjo žymios žurnalistės ir komunisto jūrų pėstininko duktė, buvusi taksistė, gatvės muzikantė, skvoterė ir roko muzikantė Vanessa Veselka. Jos debiutinis romanas Zazen – savotiška distopija, kurioje pasakojama apie nuolatinių bombų sprogimų ir teroristų išpuolių krečiamo JAV miesto gyvenimą.

PEN/Saul Bellow apdovanojimą už indėlį į Amerikos literatūrą pelnė garsus JAV rašytojas E. L. Doctorowas. Visą apdovanotųjų sąrašą galima rasti PEN American Center puslapyje.

Šią savaitę Booker premijos ilgasis rašytojų dvyliktukas sutrumpėjo perpus ir virto šešetuku.

Smagu, kad tris iš dvyliktuko į šešetuką pateksiančias knygas atspėjau ir spėjau pristatyti štai šiose kronikose.

Dabar bandysiu pristatyti likusias tris. Vienu iš stipriausių pretendentų į premiją laikoma 2009-aisiais už istorinį romaną Vilkų menė (Wolf Hall) apie Tomą Kromvelį premiją gavusi rašytoja britų Hilary Mantel. Šįkart ji nominuota už romaną Pateikite kūnus (Bring Up the Bodies) – tai Vilkų menės tęsinys, pasakojantis apie savo galios viršūnę pasiekusi Kromvelį, galingiausiąjį Henriko VIII ministrą. Abu romanai parašyti labai gyvai ir pagauliai. Kritikai giria autorę už puikiai sukurtus charakterius ir gebėjimą balansuoti tarp tų laikų siaubo ir humoristinių dalykų.

Kitos pretendentės, britų rašytojos Deborah Levy romanas Plaukiant namo (Swimming home) – savotiškas psichologinis trileris apie dviejų pasiturinčios viduriniosios klasės šeimų atostogas viloje Rivjeroje. Vieną rytą šie žmonės randa savo baseine nepažįstamą moterį ir pasiūlo jai apsigyventi kartu. Na, ir prasideda tai, kas paprastai prasideda – iš spintų ima virsti gerai paslėpti šeimyninių paslapčių griaučiai, aiškėja kruopščiai slepiami dalykai ir aižėja gražaus šeimyninio gyvenimo fasadas.

Paskutinysis šešetuko dalyvis – britų rašytoja Alison Moore, nominuota Bookeriui už debiutinį romaną Švyturys (The Lighthouse). Jame pasakojama apie vienišus žmones, liūdnus, iššvaistytus jų gyvenimus, praeityje praleistas progas ir patirtas nuoskaudas. Pusamžis vyriškis, pavarde Futas, atplaukia į Vokietiją atostogauti. Tai ne pirma jo kelionė į šią šalį – jis nuolat prisimena jį palikusią motiną ir pirmąją kelionę į Vokietiją su vienišu likusiu tėvu.

Na, aš statau už seniau minėtą Willo Selfo romaną Umbrella (Skėtis) – jau seniai laikas šiam tikrai originaliam ir puikiam rašytojui gauti Bookerį.

Rudens sezono naujienos

Ruduo – vienas derlingiausių sezonų leidėjams ir New York Times šį rudenį pranašauja tikrą „literatūros liūtų“ (taip jie patys rašo) antplūdį. Taigi, kas tie liūtai, ketinantys užspeisti skaitytoją į kampą?

Rugsėjo 18 dieną pasirodo Salmano Rushdie memuarai Džozefas Antonas. Juose rašytojas pasakoja apie metus, praleistus slapstantis, kai ajatola jam paskelbė fatvą už „Šėtoniškas eiles“.

Rugsėjo 27 dieną knygynuose pasirodys ir suaugusiam skaitytojui skirta Hario Poterio mamytės J. K. Rowling knyga Laisva vieta (The Casual Vacancy). Romano siužeto vingiai saugomi griežčiau nei Britanijos deimantai, ir aišku tik tai, kad romane bus pasakojama mažo Anglijos miestelio istorija. Miršta miestelio meras, ir gyventojai pradeda kovą už jo kėdę. Hm. Labai abejoju šituo kūriniu. Na, bet pamatysim. Jis pasirodys ir lietuviškai.

Rugsėjo 11 dieną išėjo pas mus visiškai neversto ir neleisto puikaus amerikiečių rašytojo Michaelo Chabono nauja knyga Telegraph avenue. Jame pasakojama apie dvi amerikiečių šeimas: juodaodžių ir baltaodžių. Dar romanui nepasirodžius kritikai paskubėjo apšaukti knygą „didžiu amerikietišku romanu“.

Vieno garsiausių JAV rašytojų Tomo Wolfe‘o naujas romanas Sugrįžimas prie šaknų (Back to Blood) turėtų pasirodyti šių metų spalio 27 dieną. Už šį romaną rašytojas yra gavęs septynis milijonus JAV dolerių avanso ir pašėlusiai įdomu, ar knyga pasirodys jų verta. Naujajame romane pasakojama apie Majamį, emigrantus iš Kubos, rusų mafiją, prekeivius narkotikais, dailininkus konceptualistus ir daugybę kitų, margų kaip pati Amerika personažų. Wolfe‘as vėl imasi satyriškai vaizduoti šiuolaikinę visuomenę ir skaityti turėtų būti įdomu.

Vokiečių savaitraštis „Die Zeit“ paskelbė įdomų sąrašą – pastarųjų septynių dešimtmečių literatūros kūrinius, sudarančius „Europos literatūros kanoną“. Jame dominuoja vokiečiai, italai, prancūzai, anglai. Rytų Europai priklausančių rašytojų nedaug: Ivo Andričiaus Tiltas per Driną, Tadeuszo Borowskio Pas mus Aušvice, Stanisławo Lemo Soliaris, Imre Kertészo Be likimo, Danilo Kišo Kapas Borisui Davidovičiui, Bohumilo Hrabalo Aš aptarnavau Anglijos karalių, Milano Kunderos Nepakeliama būties lengvybė, Aleksandaro Tišmos Žmogaus vartojimas, Andrzejaus Stasiuko Duklia, Péterio Nádaso Paraleliniai gyvenimai ir Olgos Tokarczuk Bėgikai. Iš rusų literatūros į sąrašą pateko tik Boriso Paternako Daktaras Živago ir Aleksandro Solženicyno Gulago archipelagas.

Lietuvių, latvių, estų – nė vieno. Tad visai teisingą klausimą socialiniuose tinkluose užduoda šį sąrašą perskaitęs Ernestas Parulskis: o kas galėtų tikti iš estų, latvių ir mūsų literatūros? Ričardo Gavelio Vilniaus pokeris, Balio Sruogos Dievų miškas? Sauliaus Tomo Kondroto, Jurgio Kunčino kūriniai? Ką manote jūs?

Žinoma, šis kanonas, kaip ir visi panašaus pobūdžio rinkiniai, – abejotinas. Vieni pasiges vienų autorių, kiti – kitų. Dar įdomu pasvarstyti, kiek to kanono knygų turime išverstų į lietuvių kalbą. Panašu, kad apie pusę.

Kas drumsčia ramų miegą?

Kelios naujienos iš skaityklių pasaulio. Amazon neseniai pristatė naują skaityklę ir keletą kitų kūrinių. Pakalbėsiu apie vieną iš jų – skaityklę Kindle Paperwhite. Taip, dabar skaitymo lovoje mėgėjai gali būti ramūs: naujoji skaityklė tinkama skaityti tamsoje ir po antklode. Kindle Paperwhite ekranas apšviečiamas iš vidaus. Ryškesnis tapo ir raidžių ir popieriaus kontrastas skaityklėje. Be to, į skaityklę įmontuota programėlė jums praneša, kiek galite užtrukti skaitydami vieną ar kitą knygą. Kainuoja ji 120 JAV dolerių su Wi-Fi ir 180 dolerių su 3G interneto ryšiu.

Tiesa, mėgėjų skaityti knygas panašiuose skaityklėse ar planšetiniuose kompiuteriuose laukia miego sutrikimai. Rensselaerio politechnikos instituto mokslininkai nustatė, kad pora su tokia skaitykle rankose praleistų valandų slopina hormono melatonino, lėtinančio medžiagų apykaitą, gamybą smegenyse net 22 procentais. Tad nenustebkite, jog padėję skaityklę ar kompiuterį į šalį dar ilgai negalėsite užmigti.

Žinoma, toks pat efektas bus, jei prie miegą sėdėsite prie kompiuterio, ilgai spoksosite į mobiliojo telefono ekraną ar prašmatnų televizorių. Ramaus miego nebus. Tai gal geriau atsiversti seną gerą popierinę knygą ir užsižiebti prie lovos seną gerą lempą…

P. S.

Pradėsime nuo dviejų garsių autorių pasirodymo. Visų pirma – puikus Dylano Thomaso eilėraštis Do Not Go Gentle into That Good Night, skirtas mirštančiam poeto tėvui (eilėraštis parašytas 1951-aisiais, kai pačiam poetui buvo likę gyventi vos dveji metai). Taip pat kviečiu pasiklausyti seno bjaurybės Buko, Charleso Bukowskio, pasakojančio apie siaubingiausias patirtas pagirias. Jis ne tik geras rašytojas, bet ir puikus pasakotojas.

Norite paskaityti knygą apie tai, kaip tapyti ant akmenėlių gyvūnus, siuvinėti Biblijos siužetus, sužinoti, kaip demonstruoti avis ir rausti sniego olas? O gal jus domina, kaip susitaikyti su veido patempimo operacija, gaminti maistą kosmose ar greitai ir pigiai tapti šamanu? Tada jums reiktų užsukti į šį prietrankų knygynėlį.

Dar pora nuorodų, tikrai sugaišinsiančių jums laiką. Štai čia, abėcėlės tvarka surašytas mėgstamiausias garsių rašytojų maistas. O čia – keisti jų rašymo įpročiai.

Rugsėjis – mokslo metų pradžios mėnuo, o rašytojai taip pat lankė mokyklą. Štai kaip atrodė mokyklinio amžiaus Jerome‘as Salingeris, Margaret Atwood, Sylvia Plath ir Thomas Pynchonas (regis, tai vienintelė viešai paskelbta šio garsaus vienišiaus nuotrauka). Pabaigai – marškinėliai skaitytojams.

Smagaus skaitymo, naršymo, žiūrėjimo ir klausymo.

Šaltinis: Bernardinai.lt

Susiję