(NE)PRASILENKIANTYS LAIKE (pokalbiai prie menamo diskusijų stalo)
Ką reiškia prasilenkti arba neprasilenkti laike? – Gyventi tik šiandienos kasdienybės gniaužtuose ar sujaukti beribę laiko erdvę – praeitį ir dabartį; kurti idėjas, kurių nesuvaržo nei laikas, nei erdvė… Gyventi neprasilenkiančiame laike – tai siekti žinių ir patirties, kurias tik perkurdami sukuriame iš naujo. Tai bandyti kurti menamą dialogą tarp dabarties ir praeities (istorijos pamokų) – prarastojo laiko. Pokalbiai prie menamo diskusijų stalo – tai susitikimai, kurie nei realiu laiku, nei realioje erdvėje yra neįmanomi. Tačiau tokių diskusijų (pasikalbėjimų) metu yra grąžinamos idėjos, kurios, regis, nesensta ir laike neprasilenkia.
Ar visa tai tikrai yra įmanoma? – Nepamėginęs juk nesužinosi…
***
(Ne)prasilenkiantys laike (pokalbiai prie menamo diskusijų stalo) – tai įsivaizduojamos apskritojo stalo diskusijos su šiandienos ir XX a. ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos intelektualais (skolinuosi tarpukariu vieno brandžiausio kultūros ir mokslo savaitraščio „Naujosios Romuvos“ redaktoriaus, žurnalisto Juozo Keliuočio prieš aštuoniasdešimt metų rengtas diskusijas ir anketines apklausas). Nepaisęs tautininkų įtempto autoritarinio režimo J. Keliuotis skatino ir toleravo nuomonių įvairovę, skirtingų pažiūrų visuomenininkams, kultūros veikėjams siuntinėjo anketines apklausas, krašto intelektualams organizavo diskusijų klubus. Šių diskusijų ir anketų („Būtinos švietimo darbui reformos“ (1932), „Visuomenė apie geltonąją spaudą“ (1932)) pagrindu (at)kuriu menamas diskusijas su šiandienos ir praėjusio šimtmečio intelektualais (darbe naudoju šių žmonių pasisakymus tuometinių diskusijų metu). Taip gimsta neprasilenkiančio laiko idėjos…
Nors tarpukario visuomenę nuo šiandienos skiria beveik šimtmetis, esame vis dėlto labai panašioje apmąstymų kryžkelėje – po dvidešimties nepriklausomos valstybės metų mes šiandien ieškome ne tik ateities perspektyvų, bet ir intuityviai grįžtame į praeitį, klausdami vis savęs, kokią valstybę per tuos metus sukūrėme, kokią turėjome. Du nepriklausomybės dešimtmečius gyvavo ir anoji Lietuva – su ne ką mažesnėmis negandomis, baime, nusivylimais, praradimais ir ateities troškimais. Taigi, šiose diskusijose mėginta sugrąžinti prasilenkiantį laiką arba kurti iš naujo perkuriant.
BŪTINOS ŠVIETIMO DARBUI REFORMOS
VISUOMENĖ APIE GELTONĄJĄ SPAUDĄ
Bakalauro baigiamojo darbo kūrybinė dalis
Autorius – Tomas Bašarovas
Darbo vadovė – lekt. dr. Jolanta Mažylė
