Nuo senų senovės tikėta, kad gamta – tai atskira visata, nepaklūstanti jokiai žmogiškajai jėgai. Tačiau naujų technologijų ir mokslo įtaka,  toks nusistovėjęs mąstymas pradėjo sparčiai keistis, o natūralus gamtos pasaulis ėmė verstis aukštyn kojom.

Dabar yra sukurtos ypatingos galimybės leidžiančios paveikti gamtą taip, kaip norima. Nėra jokių ribų, kurios galėtų trukdyti analizuojant mikro-makro pasaulius, tirti biosferą bei transformuoti gyvąsias ląsteles. Per pastaruosius metus, bene didžiausiu mokslininkų išradimu, tapo galimybė genetiškai modifikuoti gyvunūs bei augalus.

Kuriantis moderniam pasauliui, neapseinama be rimtų pavojų, kylančių natūraliam gamtos pasaulio išlikimui. Be abejo, neatlyginamą žalą gamtos ištekliams  daro patys naudotojai. Kokių priemonių reikia imtis, bandant išsaugoti svarbiausius gamtos išteklius, ir kokia gamtos ateitis laukia Lietuvos, papasakojo Žaliųjų judėjimo“ tarybos narys – Andrejus Gaidamavičius.

Žaliųjų susikūrimas

Žaliųjų judėjimas Lietuvoje gyvuoja nuo 1988 metų, po pirmojo žaliųjų gamtosaugininkų judėjimo, Kėdainiuose. Organizacija buvo sukurta Sąjudžio metu, pasipriešinimo iniciatyva prieš okupacinę valdžią ir neekologiškus projektus, kuriuos buvo bandoma vykdyti Lietuvoje. Pagrindinis judėjimo tikslas –  nuolat siekti darnos tarp žmogaus ir gamtos.

„Žaliųjų judėjimai visame pasaulyje, tėra indikatoriai, kad su supančia aplinka ir gyvąja gamta yra kažkas negerai“, – teigė A. Gaidamavičius.

Žaliųjų judėjimas, tai savanoriste grindžiama organizacija, jos nariu gali tapti kiekvienas. Didžiąją dalį organizacijos visada sudarė jaunimas, tačiau didelė dalis jaunimo emigravo, todėl žaliųjų gretos sumažėjo.  Dabar pagrindinis organizacijos rūpestis – kaip į organizaciją įtraukti daugiau savanorių.

Problemos gvildenamos ne kartą

Nuolat kylančios problemos susijusios su gamta nėra vienkartinės. Dažnai grįžtama prie tų pačių klausimų ir jiems bandoma ieškoti tinkamesnių sprendimų.  Žaliųjų judėjimo iniciatyva, Lietuvoje, atviruose laukuose nebuvo leista auginti genetiškai modifikuotų organizmų. Tačiau neabejojama, kad GMO korporacijos vėl prašys leidimo Lietuvos teritorijoje auginti modifikuotus organizmus.  

„Jeigu bus leista Lietuvos teritorijoje auginti genetiškai modifikuotus organizmus, bus įsivelta į nešvarų korporacijų žaidimą, žmonės nebus  savo žemės šeimininkais, šalis neturės savo maisto. Žmonės privalės daug dirbti, kad monopolininkų parduodamų sėklų kainos būtų bent kiek įkandamos“, – teigė  A. Gaidamavičius.

Anot tarybos nario, dabar didžiausia gamtos problema Lietuvoje – tai žemių privatizavimas. Jeigu  netinkamu būdu tam tikrose teritorijose bus išgaunami gamtos ištekliai, visuomenė atsidurs pavojuje. Štai, skalūninių dujų išgavimas gali užteršti geriamo vandens išteklius, atominės elektrinės statyba grasina radiaciniu užterštumu. Turtingesnės šalys besąlygiškai išnaudoja Lietuvos teritoriją, tuo pačiu paverčia šalį  sąvartynu. Lyginant su kitomis Europos sąjungos šalimis, užterštumo lygis Lietuvoje yra žemas, tačiau jis nuolat didėja. Ypatingą grėsmę kelia vandenų užterštumas.

Ūkininkai ima naudoti vis daugiau  mineralinių trąšų, chemikalų savo augalams. Fosfatais ir azotu yra užteršiamos upės ir vienintelė jūra Lietuvoje. Baltijos jūra dabar yra labiausiai užteršta jūra pasaulyje“, – atsakė žaliųjų judėjimo atstovas.

Meteorologinės grėsmės

Anot geologų, Lietuvoje žemės plokščių judėjimas pasiekė aukščiausias įtampas, bet kada tikėtinas žemės drebėjimas, kuris gali siekti netgi 7 balus pagal Richterio skalę. Dar viena tykojanti grėsmė, tai meteorologiniai reiškiniai – uraganai bei škvalai. Klimatas keičiasi neišvengiamai, tikėtina, kad su klimato kaita Lietuvą pasieks daugybė ligų bei kenkėjų, prie kurių  gyventojai nėra prisitaikę. Jeigu nebus imtasi ryžtingų darnios plėtros planų gamtos atžvilgiu, Lietuvos gamta bus tiesiog suvartota. „Kol kas mūsų valdžiai rūpi tik greitas pelnas. Šiais metais Seimas patvirtino Lietuvos pažangos strategiją „LIETUVA 2030“ iki 2030 metų, tačiau gamtosaugai šioje strategijoje neskirta nė vieno sakinio. Lietuvos žaliųjų judėjimas nepajėgs nuolat kovoti su politinėmis jėgomis, kurios bus aiškiai orientuotos tik į gamtos suvartojimą“, – teigė A. Gaidamavičius.

Pats žmogus savo nusistatymais ir mentalitetu pažeidinėja gamtos pasaulio tvarką. Klaidingas įsitikinimas, kad pasaulis yra pavaldus žmonėms ir  tik jie yra pajėgūs valdyti žemę. Todėl dabar, tik pats žmogus gali atstatyti tai, ką suniokojo, kadangi  nuo jo veiklos priklauso daug dalykų šiame pasaulyje. Žmogus turi teisę į gyvenimą žemėje ir naudojimasi jos ištekliais, tačiau taip pat turi pareigą suprasti pasaulį ir gerbti jo harmoniją.