Žiniasklaida yra verslas. Lietuvoje beveik visos internetinės žiniasklaidos pajamos atplaukia iš reklamos. Kuo didesnis tinklapio unikalių vartotojų ar puslapių peržiūrų skaičius, tuo daugiau pinigų galima prašyti iš reklamos davėjų.

Dauguma portalų ilgai augina savo pastovių skaitytojų ratą. Tačiau atsiranda ir keletas gudruolių, sugebančių prisikviesti milžiniškus skaitytojų srautus akimirksniu. Tada reklamos davėjams rodo, kokie jie šaunūs ir beveik didžiausi, nors ko tik paklausi, niekas to tinklapio neskaito.

15min.lt redaktorius Žilvinas Pekarskas prisimena ne vieną tokį atvejį. Prasitaria, kad bene visi pavyzdžiai – vieno žinomo portalo manipuliacijos siekiant išsikovoti vietą tarp labiausiai skaitomų.

Kaip auginamas vartotojų skaičius

Bene didžiausios portalo machinacijos vykdomos socialiniuose tinkluose. Didžioji dalis šimtatūkstantinės minios gerbėjų Facebook socialiniame tinkle nė nenutuokė, kad jiems patinka būtent ta informacijos sklaidos priemonė. Dauguma to tinklapio net neskaitė, nesilankė ten.

O užsiaugino skaitytojus jie labai paprastai: pasinaudodami populiariais „spausk patinka, jei nori pamatyti kraupią avariją ir išsitaškiusias mėsas“ pranešimais. Kadangi žmones tokie sensacingi pranešimai jaudina, jie spaudžia, pamato visas duženas, mėsas, kraujus. Būna patenkinti. Tačiau nė nenutuokia, kad tuo pačiu jiems pradėjo patikti ir naujienų portalas.

Tada prasideda antrasis paties portalo skaitytojų auginimas: į tuos pačius socialinius tinklus keliamos skambias antraštes turinčios, sensacingą žinią žadančios portalo naujienos, kurios ne visada pasiekiamos.

Taip pat manipuliuojama ir su paieška. Prie straipsnių prikabinama begalė su turiniu nesusijusių raktažodžių. Vartotojas, ieškantis tam tikros informacijos, pavyzdžiui, apie Egipto piramides, nukreipiamas ten, kur jis nieko negauna. Arba geriausiu atveju gauną žinią apie padidintą Nijolės Pareigytės krūtinę. Naujienų portalas gauna kliką.

Pats Ž. Pekarskas pripažįsta Google paieškos sistemoje ieškojęs įdomios informacijos apie save (o kas to nedarė?). Pamatė savo vardą pavardę viename visiškai su juo nesusijusiame tinklapyje. Užėjęs įsitikino – informacija tikrai visiškai nebuvo susijusi su juo. Ir dar vienas klikas nubyrėjo į portalo sąskaitą.

Manipuliuoti vartotojais neverta

Ž. Pekarskas teigia, kad toks būdas turi daugiau minusų, nei pliusų. Visų pirma, protingi reklamos davėjai atsisako su tokiais portalais dirbti. Jie dėmesį kreipia į unikalių vartotojų skaičių, bendrą apsilankymų skaičių ir viename puslapyje praleidžiamą laiką.

Naivesniems reklamos užsakovams pakanka žinoti unikalių lankytojų skaičių. Ir štai taip apgaunami tie, iš kurių lėšų žurnalistai duoną valgo. Nors unikalių lankytojų skaičius atrodo neįtikėtinai didelis, vidutinė apsilankymo puslapyje trukmė manipuliacijomis užsiimančiuose naujienų portaluose siekia apie penkias sekundes. Tai rodo, kad vartotojas, negavęs informacijos, iškart išeina lauk ir per tiek laiko nespėja atkreipti dėmesio į reklamą. Ji tampa visiškai bevertė ir nematoma.

Tokie „rinkos lyderiai“ praranda vertingus kontaktus. Be pranešimų spaudai, neretai žinomi asmenys kokį žurnalistą kitą pasiima su savimi į keliones, turus. Tokie dalykai įdomūs skaitytojams, o ir pačios įžymybės suinteresuotos savęs garsinimu. Protingi žmonės prašo patikimų informacijos skleidėjų pagalbos. Atsekę, kad išpūstas skaitytojų skaičius tėra butaforija, jie atsisako tokių informacijos skleidėjų paslaugų, o šie dar labiau praranda skaitomumą. Norėdami jį išlaikyti, jie turi ieškoti vis naujų būdų.

Tikrieji rinkos lyderiai auditoriją augina stengdamiesi vartotojams visada laiku pateikti svarbią ir aktualią informaciją, kurią būtų lengva „suvirškinti“ ir tie patys skaitytojai būtų suinteresuoti grįžti atgal. Taip pat Ž. Pekarskas pabrėžia, kad tiesų kelią į sėkmę lemia ir žiniasklaidos priemonių lankstumas: informacija privalo nuolat keistis, kad skaitytojui galvos nekvaršintų vis pasikartojančios naujienos.

Internetui laikas keistis

Nepaisant didėjančio internetinės žiniasklaidos populiarumo, pajamos iš reklamos nėra įspūdingos, o ir kainos kyla vangiai. Žinant, kad tai yra vienintelės internetinių informacijos sklaidos priemonių pajamos, norint kokybiškesnio informacijos pateikimo reikia daugiau investicijų. Vilniaus universiteto lektorius Džiugas Paršonis pastebi, kad interneto naujienų portalai jau daugiau nei gerą dešimtmetį nesikeičia. Vienodi, vartotojams nebeįdomūs ir erzinantys reklaminiai skydeliai nebesulaukia jokio susidomėjimo, patys reklamos davėjai nebe tokie ambicingi.

Internetui reikia pajamų iš kitų šaltinių. Geriausias variantas – iš pačių skaitytojų. Nori informacijos – susimokėk. Tačiau užsienio valstybių pavyzdžiai rodo, kad šis variantas sunkiai pasiteisina. Kelių JAV valstijų laikraščiai apmokestino informaciją internete – milijoniniai apsilankymai nukrito iki tūkstantinių. „Taip padarius kuriam nors iš Lietuvos didžiųjų naujienų portalų, jo skaitomumas kristų iki kelių šimtų unikalių apsilankymų per dieną. Tai būtų nebe žiniasklaidos priemonė, o diskusijų būrelis“, – sako D. Paršonis.

Panašioje situacijoje atsidūrė ir The Times. Nors apmokestinus priėjimą prie informacijos skaitytojų skaičius tragiškai nekrito, tačiau leidinys prarado populiarumą. Kaip įtakingiausio jo niekas nebecituoja, kadangi žmogus, paspaudęs ant nuorodos į The Times, pamatys ne pilną straipsnį, o registracijos lentelę. Po kelių metų didžiajai daliai žmonių The Times vardas gali išsitrinti iš atminties.

Nesėkmingų pavyzdžių nereikia ieškoti toli. Štai Verslo Žinios yra apmokestinusios prieigą prie turinio savo portale. Tiesa, ne prie viso. O pastebėjus, kad visko apmokestinimas nepasiteisina, Verslo žinių portale mokamo turinio kiekis gerokai sumažėjo.

Taigi, be Europos Sąjungos lėšų įvairiems projektams (kurias, tiesa, dažniausiai gauna Delfi.lt), internetinei žiniasklaidai lieka gyventi iš reklamos. Tačiau D. Paršonio teigimu, ne tinklapiai, o reklama turi keistis. Reklamos agentūros turi sugalvoti ką nors naujo. Tokio, kas būtų įdomu, gundytų paspausti, tačiau pernelyg neerzintų.