Žurnalai vyrams – be tabu
Erotinių žurnalų vyrams atsiradimą lėmė XIX_a. pabaigoje imtos naudoti spausdinimo technologijos, leidusios nedideliais kaštais atkurti juodai baltas fotografijas, pakeitusias ankstesnius ikonografinius vaizdus (graviūras, miniatiūras, raižinius). Pirmieji apsinuoginusias moteris publikavę žurnalai pasirodė Prancūzijoje, ir nors šiais laikais būtų laikomi „lengvąja“ erotika, tuometinei visuomenei jie buvo itin novatoriški ir kiek skandalingi.
Šie leidiniai kiek vėliau užsimaskavo po „meno žurnalų“ skraiste arba naująjį natūralizmo kultą šlovinančiomis publikacijomis. Galiausiai, antrojoje XX a. pusėje erotinė spauda evoliucionavo į tokio tipo žurnalus kaip Playboy ir Men Only.
Dar ir šiandien Lietuvoje sąvoka „žurnalas vyrams“ pirmiausia asocijuojasi su erotinio turinio spauda. Populiariausi žurnalai vyrams, tokie kaip Playboy, Tik vyrams, A – ZET, siejami su šokiruojančiomis straipsnių antraštėmis, tekstais, atskleidžiančiais miegamojo paslaptis bei paviešinančiais gražių apsinuoginusių moterų nuotraukas. Apnuogintas kūnas visada patraukia dėmesį ir sukelia prieštaringas nuomones.
Mokslu aiškinamo seksualumo stygius
Anot politikės, aktyvios visuomenės veikėjos, profesorės Marijos Aušrinės Pavilionienės, katalikiškoje save laikančioje Lietuvoje atėjo metas atvirai pripažinti, jog žmogaus seksualumas yra labai svarbi asmeninio gyvenimo ir asmenybės formavimosi dalis. Politikė teigia, kad užgniaužtas seksualumas gali būti daugelio žmogaus negalavimų priežastis, nes Lietuvoje stinga mokslu grįsto seksualumo aiškinimo, lytinio švietimo mokyklose ir visuomenės švietimo. Pasak M. A. Pavilionienės, tokiu būdu šią spragą užpildo žemos kokybės žurnalai – dirgikliai, kadangi yra žmonių, kuriems tokių žurnalų reikia: šie žmonės vieniši, kompleksuoti, nelaimingi vedybiniame gyvenime, todėl vartydami žurnalus, juos naudoja kaip terapinę priemonę. „Lygios galimybės čia niekuo dėtos. Atsvara erotiniams žurnalams, arba atsvara „nuogam“ erotiškumui galėtų būti intelektualiniai žurnalai arba skiltys erotiniuose žurnaluose apie dvasinio, intelektinio gyvenimo reikšmę žmogaus būčiai“, – tvirtina M. A. Pavilionienė. Žmogus yra visuma: jame yra visko ir visko jam reikia, todėl žmogus yra toks sudėtingas ir įdomus.
Pramogų pasaulio atstovų žvilgsnis
Masiniam skaitytojui pramogų pasaulio atstovų interesai tampa siekiamybe, nes pramogų pasaulis kuria standartus. Koks jų žvilgsnis į žurnalus vyrams? Entuziastingas renginių, radijo laidų vedėjas Vytautas Bertašius ir „Pikaso“ grupės narys Haroldas Šklėrius prisipažino, kad nėra nuolatiniai aptariamų žurnalų skaitytojai ir iš viso abejoja, kad yra jų nuolatinių skaitytojų, nes tokio pobūdžio žurnalai perkami tik laisvalaikiu „paganyti“ akis į gražių moterų kūnus.
„Negalime teigti, kad ten nėra intelektualių straipsnių, jų tikrai būna, bet dėmesį pirmiausia patraukia viršelis, kurį puošia apsinuoginusi mergina, o po to straipsniai, kuriuose seksas vaizduojamas kaip laisvalaikio užsiėmimas, pramoga“, – pasakoja H. Šklėrius. Iš tikrųjų, tie, kurie nėra skaitę bent vieno Playboy numerio, mano, kad nieko vertingo juose nėra. „Manau, galima rasti ir visai įdomių dalykų, pavyzdžiui, straipsnių apie istoriją, psichologiją ir netgi kulinariją ir, aišku, apie moteris, kaip jas užkariauti, sužavėti, prisijaukinti, kaip elgtis su jomis lovoje…“, – mintimis dalijosi pramogų pasaulio atstovas.
V. Bertašius prisimena, kad teko ne kartą vartyti amerikietišką Playboy, tad šio žurnalo profesionalumas pasirodė didesnis, nei lietuviško žurnalo versijos, tačiau šiuo metu erotinio turinio spauda patiria krizę ne todėl, kad juose nėra kokybiškų ir profesionalių straipsnių, bet todėl, kad jos vietą užima internetiniai tinklalapiai. O kiekvienas norintis paskaityti intelektualių straipsnių tikriausiai jų ieško tokiose žurnaluose kaip Valstybė, Veidas, bet tikrai ne Playboy žurnale, nes kol kas abejojama jų turinio patikimumu.
Žurnaluose vyrams gausu pusnuogių gražuolių nuotraukų. Dažniausiai jos tampa komercine priemone, nes niekam ne paslaptis, kad tai, kas seksualu, traukia ir skaitytoją. Apnuogintas kūnas – tiesiausias kelias žinomumo link – taip mano dalis merginų, norinčių greitai išpopuliarėti.
H. Šklėrius taktiškai tvirtina, kad kiekvienas žmogus gyvena ir užsidirba taip, kaip išmano. „Subtili ir graži erotika nėra blogai. Nuogas kūnas, pinigai ir kitų žmonių nelaimės – dalykai, kurie visada domino ir domins žmones. Tik reikia atskirti, kur yra gražu, o kur – vulgaru“, – svarstė H. Šklėrius Kartais žurnaluose vyrams, jo manymu, peržengiama ta riba, ir nuogas kūnas iššaukia atmetimo reakciją, tada nėra „skanu“ ir gražu. Pasak jo, moteris turi gerai atrodyti, būti kažką pasiekusi, o ne tik graži.
„Teigtina, kad Playboy standartas yra moteris su įspūdinga krūtine. Nežinia, ar tai reikalinga norint patekti į viršelį, bet išgirdus žodį Playboy, dažnas skaitytojas akyse išvysta Pamelą Anderson“, – taip mano H. Šklėrius, tačiau šiai bičiulio nuomonei nevisiškai pritaria radijo laidų vedėjas V. Bertašius. Jo manymu, gražuolėms, besifotografuojančioms vyriškiems žurnalams, pakanka vien tik išraiškingų veido bruožų ir gundančio žvilgsnio, o kas yra merginos viduje nelabai kam įdomu – ar ji teisininkė, ar „Maximos“ pardavėja, ar eilinė „blondinė“. „Neretai merginoms nuogos fotosesijos motyvu tampa siekis pristatyti savo veiklos produktą. Tai buvo kažkada veiksminga, bet dabar, kai kas antra POP muzikos grupė išsirengia, tampa banalu“, – bičiulio nuomonei prieštaravo V. Bertašius. Pasak jo, reikėtų naujų būdų, kuo sužavėti tautą, nes nusirengti gali bet kuri tikra ar tariama Lietuvos žvaigždė.
Stereotipų laužymo metas
44 metų verslininkė iš Klaipėdos Irena Malakauskienė prisipažįsta, kad yra netipiška lietuvė: „Žaviuosi tomis drąsiomis moterimis, kurios didžiuojasi savo kūnu, jaunyste, spinduliuojančiu seksualumu ir kurių nuotraukomis galime pasigrožėti visi. Juk gamta ir laikas toks negailestingas“, – nuogąstavo verslininkė. Irena visą savo subrendusios moters gyvenimą turėjo slaptą mintį – nusifotografuoti nuoga, kad paskui anūkams galėtų pasigirti, kokia graži buvo. „Žinot, kaip toje dainelėje „Ar žinai, kad graži panelė buvo tavo kažkada mama…“. Bet tikriausiai tas pats lietuviškas perdėtas kuklumas ir gal kompleksai vis stabdydavo nuo tokio žingsnio“ – slaptomis svajonėmis dalijosi moteris.
Irena prisimena, kad anksčiau tekdavo girdėti, kad tokio tipo žurnaluose moterys yra žeminamos. „Manyčiau, šis požiūris sensta, nes juk tūkstančiai vyrų žavisi gražiu moters kūnu kaip meno kūriniu. Erotika žurnale sudaro tik dalį viso turinio, juk žurnalai vyrams nebūtų žurnalai vyrams be intymumo“. Verslininkės nuomone, šie žurnalai skatina susidomėjimą pasauliu bei tuo, kas yra gražu. O šiuo atveju tas grožis – moteris. Žurnaluose visada būna balansas tarp intymių ir intelektualesnių temų. „Visada su dideliu užsidegimu perskaitau straipsnius apie seksą, nors vyresnės kartos žmonių makaules vis dar stipriai tebespaudžia anų laikų varžtai, bet aš nuo to nebėgu, o vyras atranda straipsnių ir apie investavimą, finansų fondus ir sportą. Eilinis lietuvis publikacijos apie TVF tikrai tikėtųsi bet kur, tik ne pusnuogių gražuolių žurnale“, – teigė Irena. Kaip matyti, stereotipai griūva.
M. A. Pavilionienės teigimu, šiandien rinkos ekonomikos visuomenėje viskas tapo preke. „Lietuva norėjo ir nori būti ekonomiškai laisva. Pripažįstame žmogaus pasirinkimo laisvę, žmogaus teises ir laisves. Vadinasi, turime pripažinti ir gražuolių pasirinkimą viešai demonstruoti savo kūną. Kol kūnas jaunas ir gražus, jos jį parduoda. Taip išlaiko save, gal ir savo šeimą. Geriau kūną patikėti fotografui nei parduoti jį tenkinant klientų seksualinius norus. Kada gražuolės yra išsilavinusios ir protingos, protingai panaudoja savo gražų kūną savo gerovei kurti, savo dvasiniam pasauliui tobulinti, nieko blogo tame nėra“, – teigė parlamentarė.
Iš tikrųjų, žmones erzina gražuolių dvasinis lėkštumas, tuščias plepėjimas, ribotas pasaulėvaizdis ir pasaulėjauta. M. A. Pavilionienė teigia, kad nors moters vaidmuo vyrų erotiniuose žurnaluose labai ribotas – seksualiai sujaudinti vyrą ir moterų intelekto tuose žurnaluose vyrams nereikia, tačiau pabrėžia, kad atėjo laikas Lietuvoje laužyti stereotipinį požiūrį į žmogaus kūną. Jį neigti, moralizuojančiai mokyti, kad kūną galima demonstruoti tik sutuoktiniui po vedybų. „Vyrai kultūristai demonstruoja savo kūną, niekas jų nesmerkia. Nedera smerkti ir moterų. Daugiau pabrėžkime moterų dvasinį, intelektinį grožį. Švieskime savo piliečius, ugdykime juos fiziškai ir dvasiškai gražius, t.y. harmoningus“, – tvirtino politikė.
Šiuolaikinė visuomenė yra masių visuomenė, kurioje didelis dėmesys skiriamas žmogaus instinktų tenkinimui. Todėl žurnaluose vyrams labiau dominuoja instinktų tenkinimo diskursas, nei dėmesys žmogaus mąstymo ir vidinio pasaulio ugdymui. Neabejotina, kad gražus nuogas moters kūnas, apvilktas gražia idėja ir jų abiejų sintezė gali pritraukti daugiau žmonių. Idėja ir produktas gali daryti pozityvią įtaką mąstymui, vadinasi, nederėtų smerkti tokios veiklos, jei ji neatneša žalos ir nėra TABU.
Tekstas parašytas lekt. dr. Deimanto Jastramskio vadovaujamam kursui „Žurnalinės žurnalistikos analitinis projektas“