Kunigų muzikos grupė „Sacerdos“ – ėjimas į sceną yra daugiau nei muzika

Kunigas Gintaras Blužas 2010m. Panevėžyje vykusiose Lietuvos Jaunimo dienose. Liutauro Serapino nuotr.

Išgirdus žodžius, kad netrukus scenoje pasirodys kunigų grupė, ko gero, kiekvienas įsivaizduoja prieš nuolankių žmonių minią stovinčius šventikus, kurie pakeltomis rankomis kreipiasi į tikinčiuosius – „broliai ir seserys“. Tačiau toks įvaizdis greitai griūva pamačius, kad į sceną žengiantis penketas prisijungia elektrines gitaras, akordeoną, elektrinius vargonėlius, sėda prie mušamųjų ir ima dainuoti. Maža to, jaunimo auditorija ima šėlti – kojos nejučiomis ima trypti į nuotaikingą ritmą, o rankos tarsi pačios savaime kyla į orą.

„Sacerdos“ – lotyniškas žodis lietuviškai reiškiantis „kunigą“, o krikščioniškam jaunimui „Sacerdos“ pirmiausia asocijuojasi su penkių muzikuojančių kunigų muzikos kolektyvu, kuris susibūrė 2009 metais. Pokalbio metu su grupės akordeonistu Kęstučiu Kėvalu ir būgnininku Gintaru Blužu muzikantai dalijosi netikėto pasisekimo įspūdžiais ir pasakojo niekada neplanavę muzikuoti viešai: „Mes nesugalvojome lipti ant scenos, bet žmonės sužinojo, kad mes grojame ir paskui pakvietė pagroti Pažaislio muzikos festivalyje. Tai buvo pirmasis kartas scenoje“, – atsiminimais dalijosi G. Blužas. „Mums net nekilo mintis eiti ir koncertuoti, nes nemanėme, kad esame tam tinkami“, – pridūrė K. Kėvalas.

Kalbant apie „Sacerdas“ norisi leistis į kalbas apie stereotipų laužymą, liberalėjantį bažnyčios požiūrį į šlovinimą ir tikėjimą, tačiau kunigai G. Blužas ir K. Kėvalas supažindina su kur kas paprastesne kolektyvo istorija. „Grojimą pasirinkome ne dėl koncertų, o tam, kad turėtume ką veikti vakarais“, – pasakojo „Sacerdų“ būgnininkas. Jam paantrino K. Kėvalas sakydamas, kad vakarais susirinkęs penketukas grojo tai, kas šovė į galvą – improvizavo: „Mes niekur nesimokėme kas kaip turi būti, todėl grojome, kaip širdis sakė“. Nors stereotipų laužymas niekada nebuvo „Sacerdų“ susibūrimo tikslas, tokia veikla tarsi skatina iš naujo apmąstyti kunigų veiklą. G. Blužas pastebėjo, kad daugelis yra susidarę klaidingą kunigo įvaizdį, kad jie tik vaikšto iš kampo į kampą, rankas susidėję už nugaros. Nepaisant to, K. Kėvalas tokioje veikloje neįžvelgia radikalaus išskirtinumo: „Grojimas yra mūsų hobis, o jame tiesiog atsispindi tai, kad mes kunigai“. Jam pritarė ir G. Blužas sakydamas, jog „kad ir ką bedarytum, vis tiek esi kunigas. Visą laiką skiriame kunigystei, tarnystei, o „Sacerdos“ – laisvalaikis“.

Kunigai Kęstutis Kėvalas (kairėje) ir Mindaugas Malinauskas Jaunimo dienose atlieka V. Kudirkos kūrinį „Dievas su tavim“. Liutauro Serapino nuotr.

Būtų keista, jeigu toks muzikos kolektyvas nebūtų atkreipęs į save dėmesio, ypač jaunimo. Juk ne kasdien ant scenos pamatysi tokią muzikos grupę. „Mes pateisiname ėjimą į sceną, nes tuomet galime vieną kitą žodį jaunimui pasakyti. Išėjimas į sceną yra daugiau nei muzika“, – sakė K. Kėvalas. Nenuostabu, kad „Sacerdas“ palankiau priima jaunesnio amžiaus auditorija. Būtent tokiems klausytojams šis kolektyvas yra groja dažniau nei vyresniems. Taip pat „Sacerdos“ gali pasidžiaugti, jog tokia kunigų veikla vis tik susilaukia daugiau teigiamų atsiliepimų nei kritikos. Visas „Sacerdų“ atliekamas dainas sukūrė pats kolektyvas, tačiau pokalbyje dalyvavę muzikantai šmaikštaudami užsiminė, jog vieną dainą jiems sukūrė ir Vincas Kudirka. Jos pavadinimas yra „Nebijok, Dievas su tavim“. K. Kėvalas atskleidė, kad tai yra Kauno Jėzuitų gimnazijos kapelionas, kunigas Vincas Kudirka. „Žmonės dažnai galvoja, kad mes juokaujame. Ne, tai ne himno kūrėjas“, – toliau šmaikštavo pašnekovas.

Pokalbio metu būgnininkas G. Blužas pacitavo Šv. Faustiną, kuri sakė, jog kai žmonės gieda, jie Dievą garbina dvigubai. Viena yra atlikti įprastas religines giesmes mišių metu, kita – didžiulei auditorijai koncerto metu. Tačiau iškyla klausimas, ar tai taip pat yra šlovinimas? „Tai šlovinimas sujungtas su džiaugsmu“, – atsakė K. Kėvalas. Kita su kunigų veikla ir tikinčiųjų bendruomenės šlovinimu susijusi vieta yra bažnyčia – kunigų laikoma mišių auka. Tik jos būna kur kas ramesnės ir kitokios vien dėl akivaizdaus skirtumo – jų metu 5 kunigai negroja elektriniais muzikos instrumentais. Ar yra kitoks, ne tik akivaizdus skirtumas, tarp šlovinimo didžiulėje scenoje ir stovint už altoriaus? „Prie altoriaus vyksta mišių, Kristaus auka. Tai yra kunigystės esmė“, – atsakė G. Blužas. Tokiai nuomonei pritarė ir K. Kevalas, pridurdamas, kad skiriasi tikslas, nes mišių paskirtis nėra sudominti ar pralinksminti. Jų tikslas yra malda, o tai nėra tas pats.

„Sacerdos“ – analogų Lietuvos muzikos estradoje neturintis kolektyvas, kuris laužo tarp žmonių nusistovėjusius klaidingus stereotipus apie kunigus. Dievo artumas žmonėms prasidėjo nuo Jo sūnaus, Jėzaus. Jaunimui Jo atradimo pradžia gali tapti žmonėms ir muzikai atviri kunigai. Tokiam tikėjimui ir kviečia „Sacerdų“ veikla.

Patalpinta: Rašiniai