Jogos paslaptys

Jogos centras įsikūręs devintajame aukšte iš kurio atsiveria nuostabus Vilniaus vaizdas. „Shanti“ jogos centro nuotr.

Stoviu žvelgdamas aukštyn į didelį namą. Praveriu duris, žengiu vidun ir lipu laiptais į devintą aukštą tarsi pamiršdamas, jog yra liftas. Peržengiant kiekvieną laiptelį atsiveria vis daugiau Vilniaus vaizdų ir tai tik didina žavesį vietos, į kurią keliauju. Štai durys, skambutis ir aš jau čia – „Shanti jogos centre“.

Kas yra joga?

Jeigu bandytume suvokti jogos sąvokos reikšmę, tai būtų senovės indų filosofinė asmenybės, kūno, proto tobulinimo sistema, paremta psichofizinėmis treniruotėmis. Šios treniruotės padeda žmogui apsivalyti dvasią ir susijungti su aukštesniąja materija. Tai yra esminis jogos bruožas. Žodis „joga“ yra kilęs iš sanskrito kalbos ir reiškia kūno ir dvasios sąjungą. Tai bendras pratybų, kuriomis siekiama aukštesnio sąmoningumo, pavadinimas. Joga pagrįsta idėja, kad žmogus pasitelkęs koncentraciją, meditaciją bei askezę gali nuraminti dvasią, pasiekti gilesnę įžvalgą. Visa tai veda link kūno ir proto harmonijos.

Joga atsirado Indijoje prieš beveik 5000 metų. Patys seniausi archeologiniai radiniai įrodę, kad joga egzistavo, surasti apie 3000 m. pr. Kr. Tai buvo skulptūrėlės, vaizduojančios žmones, kurie atlieka jogos pozas. Pirmieji jogai buvo apsišvietę mistikai. Juos domino mirtingo žmogaus kūno ir nemirtingos dvasios ryšys. Ilgus amžius buvo ieškomi įvairūs atsipalaidavimo, susikaupimo ir mąstymo metodai. Taip pat tinkami kvėpavimo tipai, mityba, kūno pozų įtaka sąmonės būklei. Indui joga – filosofija, gyvenimo būdas, menas ir mokymas. Vakarų pasaulyje Naujojo amžiaus suvokimui daugiausia įtakos turėjo jogos fizinės formos. Jogai Vakaruose pradėjo lankytis XIX a. pabaigoje, bet tik septintajame dešimtmetyje jų praktikuoti dalykai išpopuliarėjo. Visa tai lėmė didėjantis žmonių domėjimasis Rytų dvasine kultūra. Taip pat buvo žinoma, kad joga padeda nugalėti stresą.

Jogos rūšys

Jogoje egzistuoja šešios pagrindinės pakraipos: Radža, Karma, Bhakti, Džnana, Tantra ir Krija. Visos šios pakraipos yra panašios, tačiau žmogus gali pasirinkti bet kurią kryptį pagal savo asmenines savybes ir poreikius. Radža joga yra fizinės ir dvasinės kultūros joga. Dažnai ji vadinama „Karališkąja“. Praktikuojant šią rūšį galima išmokti visapusiškai valdyti mintis, o tai padeda psichinę ir fizinę energiją paversti dvasine. Karma joga ugdo žmogaus pasiaukojimą ir taurumą. Bhakti – dvasinio pobūdžio joga. Žmonės, praktikuojantys šią rūšį, maldomis ir dvasiniu atsidavimu paskiria save Dievui. Kadangi joga kilusi iš politeistinės religijos – Hinduizmo, žmonės patys pasirenka, kuriuos dievus ar dievybes garbins. Pats sunkiausias žinojimo ir išminties kelias yra Džnana joga. Ši joga ypač sutelkta į filosofiją ir žmonės, praktikuojantys šią kryptį, ieško atsakymų į būties klausimus. Tantra joga yra pati seniausia. Šios jogos praktika, pasitelkdama ritualus, moko pajusti šventumą visur, kiekviename veiksme. Tai pati ezoteriškiausia iš visų jogos atšakų. Ši rūšis dažnai traukia tuos, kuriems patinka ceremonijos ir ritualai. Krija joga, išvertus iš sanskrito kalbos, reiškia sielos veiksmą, o pirmasis ir pagrindinis sielos veiksmas – kvėpavimas. Krija joga yra būdas pasiekti kvėpavimo ir sielos jungtį kiekviename įkvėpime ir iškvėpime.

Joga ir religija

Itin dažnai svarstoma, ar joga yra religija. Visgi derėtų suprasti, jog religijos apibrėžimų yra labai daug ir įvairių, todėl neįmanoma išvengti sutapimų ar panašumų su joga. Lietuvos žmonėms kyla klausimai dėl jogos ir katalikybės, jų santykio. Bet kokiu atveju, net jeigu joga ir būtų galima įsivaizduoti kaip religiją, ji būtų kitokia nei katalikybė. Tačiau panašumų yra. 10 Dievo įsakymų reikėtų traktuoti kaip įgimtą, tyrą doro žmogaus gyvenseną, kuri natūraliai funkcionuoja tikinčio žmogaus gyvenime. Joga šiuo atveju vadovaujasi irgi įgimtu, doru požiūriu – nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad padarytų tau. Kitaip tariant, skatinama elgtis su kitu žmogumi maloniai ir garbingai. Svarbiausias skirtumas tarp religijos ir jogos yra susijęs su dievais. Religijoje žmonės garbina dievus, grynina savo sielą atsidavimu tikėjimui ir tokiu būdu pajunta pilnatvę. Tuo tarpu jogoje žmogus savo sielą ugdo savyje, ieško atsakymų, medituoja. Tai yra svarbiausias skirtumas, leidžiantis teigti, kad joga – nėra religija.

Situacija Lietuvoje

Dažniausiai Lietuvoje į jogą žiūrima kaip į būdą sveikatai gerinti. Žmonės, turintys problemų su stuburu, raumenimis ar sąnariais, mato jogą kaip fizinių pratimų rinkinį, kuris gali padėti išspręsti visas iškilusias problemas, susijusias su sveikata. Atsiranda ir tokių, kurie ima domėtis joga ne vien iš šios pusės. Tikima, kad joga padeda įveikti stresą, atpalaiduoja, suteikia daugiau energijos, didina žmogaus koncentraciją. Kiekvienas gilesnis žmogaus prisilietimas prie jogos atveria slaptas duris, už kurių slypi ir filosofiniai niuansai. Gilinamasi į save, medituojama, ieškoma ir stengiamasi pajusti energetinius laukus. Tai tampa gyvenimo būdo dalimi. Joga yra savo tikrojo „aš“ paieškos. Senovės Graikijos filosofai ieškojo būties prado – to, kas suteikė prasmę pasauliui ir buvo visko pradžia. Jogai taip pat ieško pirminio prado, kurį suvokti gali tik atradę tikrąjį „aš“.

Lietuvoje noras pažinti jogą sparčiai didėja. Kadangi joga turi daug šakų, žmonės renkasi pagal savo poreikius. Vilniuje yra ne viena jogos studija, kurioje praktikuojama viena tam tikra šaka, todėl galima lankyti užsiėmimus ir gilinti tas savybes, kurias norime. Pats seniausias ir pirmasis jogos centras Lietuvoje – „Shanti jogos centras“ – įkurtas 2001 metais. Šiame centre mokoma klasikinės integralios Hatha jogos ir stengiamasi ją populiarinti, skatinti Lietuvos visuomenę domėtis sveika gyvensena. Centro vadovas Aurelijus Šarka teigė, kad joga pakeitė jo gyvenimą, padėjo atsikratyti kamavusių ligų, įpročių ir palinkėjo visiems, ieškantiems fizinės ir dvasinės gerovės, atrasti ją jogoje.

Patalpinta: Rašiniai