Festivalio rengėjai teigia, kad dvidešimtmečio proga buvo nuspręsta atsigręžti ir į vyresnės kompozitorių kartos jaunystės kūrybinius eksperimentus, pristatant ankstyvosios lietuvių elektroninės ir elektroakustinės muzikos retrospektyvas, taip pat, XX a. 8–9 dešimtmečiais Lietuvoje gamintus elektroninius instrumentus.

Ši festivalio dalis suskirstyta į dvi retrospektyvas. Pirmoje – „Juostinės invencijos“ buvo pristatyti ankstyvieji lietuvių kompozitorių eksperimentai su magnetofono juosta ir fonogramos sąveika su gyvai grojančiais atlikėjais. Anot festivalio kuratoriaus Antano Jasenkos, „Jauna muzika“ žvelgia į priekį, mato kas yra nauja – tiek technologine, tiek kūrybine prasme. „Mes pažiūrėjome, kas padaryta prieš 40 metų. Įdomu matyti, kaip tam  kontekste 20-ties ar 30-ties  metų muzika eksponuojama šiandien“, – festivalio kuratorius Antanas Jasenka pasakojo apie pirmąją retrospektyvos dalį.

Antroji retrospektyva „Fonozaurai“ gimė iš sentimentų antikvariniam elektroninės muzikos instrumentui. Šia retrospektyvos linija kūrėjai apžvelgė, ką jie turėjo ir kuo kūrė atkreipiant dėmesį į naudotas technologijas. „Kadangi kompozitoriai kūrė muziką instrumentui, tai įdomu kas buvo su instrumentais prieš 20 – 30 metų. Šiuo atveju yra pabandyta ir pažiūrėta, kaip ta retrospektyva buvo instrumentų atžvilgiu“, − tęsė A. Jasenka.

Festivalio kuratorius teigė, kad tie instrumentai šiuolaikinio žmogaus ausiai yra šaižūs ir neįdomūs. Tačiau čia kūrėjui yra iškeliama užduotis,  kaip tą instrumentą pateikti, reanimuoti ir kurti juo. A. Jasenka pridūrė, kad  nėra blogo instrumento, netinkamos produkcijos. Yra tik požiūris į objektą, daiktą, kūrybą. Taigi šios dvi festivalyje pristatytos retrospektyvos yra instrumentų ir kūrybine prasme.

Festivalyje dalyvavo žymūs Lietuvos kompozitoriai: Šarūnas Nakas, Mindaugas Urbaitis, Faustas Latėnas ir kiti. Šarūnui Nakui buvo skirta personalinė galerija „Zikurato garso galerijoje“, kurioje galima buvo išgirsti kompozitoriaus karjeros pradžioje į daugiakanalę juostą įrašyta „Merz-Machine“ (1985) virtualiam 33 instrumentų orkestrui ir 1998 m. pradėto montuoti elektroakustinio garsoraižio „Ziqquratu“ naujausia versija multimedijos kvintetui.

Dviejose „Svečių garso galerijose“ klausytojai turėjo progą išgirsti menininkų iš Estijos – Raulio Kellerio ir Hello Upano radijo šou „Lokaal raadio – Symbolistica“ leidybinės kompanijos „Rastermusik“ įkūrėjo Franko Bretschneiderio naują, dar neišleistą darbą „Kippschwingungen“.

Šiemet prie festivalio prisijungė „Sound Exchange“ projektas, kuris pristatė svečių programas ir kitus renginius. Tai sudėtinis projektas, prasidėjęs kaip tyrimas, kuriuo buvo siekiama surinkti visą išlikusią informaciją apie šiuolaikines eksperimentinės muzikos kultūras ir jų tradicijas septyniose Centrinės ir Rytų Europos šalyse. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad jos išliktų ir būtų girdimos ne vien tų šalių, bet ir viso regiono kontekste. Nuo 2010 m. vokiečių muzikologas Golo Fiolmeris Goethe‘s instituto kvietimu lankėsi Budapešte, Bratislavoje, Prahoje, Krokuvoje, Rygoje, Vilniuje ir Taline. Ten jis rinko medžiagą ir bendravo su šiuose miestuose gyvenančiais eksperimentinės kultūros atstovais – menininkais, festivalių rengėjais, tyrinėtojais. Tyrimo metu buvo išleista atskira antologija, kurioje straipsnį apie Lietuvos eksperimentinės muzikos kultūrą joje publikuoja Tautvydas Bajarkevičius. Rezultatus galėjote pamatyti „Sound Exchange dienose“ – koncertuose, instaliacijose, keliaujančiose parodose ir kūrybinėse dirbtuvėse.

„Jaunoje muzikoje“ buvo pristatyti trys skirtingi „Sound Exchange“ projekto moduliai: keliaujanti paroda, kūrybinės dirbtuvės „Vilniaus garso vietos“ ir „Sound Exchange diena Vilniuje“. Parodoje pristatytos individualios meninės pozicijos, regioninės grupuotės ir Rytų Europos eksperimentinės muzikos aktualijos nuo 1960 m. iki šių dienų. „Sound Exchange“ tiria ne tik šiuolaikinę, bet ir Rytų Europos eksperimentinę muziką, domisi jos ištakomis.

Kita šio projekto dalis – Vilniaus garso vietos. „Vilniaus garso vietos“ yra „įvietinto garso dirbtuvės“, kurių metu dalyviai nagrinėja erdvinės atminties fenomeną, rinkdami „lauko įrašus“ uždarose urbanistinėse erdvėse. Fotomeninkas ir architektas, projekto „Vilniaus garso vietos“ koordinatorius iš Latvijos Maksimas Šentelevas sakė, kad jiems svarbus „aplinkos santykis su kūryba“. M. Šentelevas pasakojo, kad jie lanko apleistas urbanistines vietas. Ten, pasitelkdami perkusines lazdeles, kurias dažniausiai pasigamina patys, styginių instrumentų strypus, kuria. Maksimo teigimu, išgautas garsas turi eiti iš savęs.

Festivalio programą užbaigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros studentai „Akademijos garso galerijoje“. Svečių teisėmis dalyvaujantys studentai surengė kasmetinį geriausių elektroninių ir kompiuterinių kompozicijų koncertą, kuris debiutavo festivalyje „Jauna muzika“.