„Vyrai, platinkit greičiau, kad nepagautų“
Knygų mugėje buvo pristatyta knyga „Sąjūdžio ištakų beieškant: nepaklusniųjų tinklaveiklos galia“. Šios kolektyvinės monografijos mokslinės redaktorės – Jūratė Kavaliauskaitė ir Ainė Ramonaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorės, vedusios knygos pristatymo renginį, kurio metu savo prisiminimais bei nuomonėmis apie leidinį dalinosi skirtingoms sferoms priklausę visuomenės veikėjai: „žaliasis“ Rimantas Braziulis, etnokultūrininkai Rytis Ambrazevičius, Vytautas Musteikis, menininkai Vytautas V. Landsbergis ir Marcelijus Martinaitis, mokslininkas Darius Kuolys.
Sąjūdis šiandieninėje Lietuvos visuomenėje negali būti suvokiamas vienprasmiškai. Didžioji dalis dar prisimena tuos laikus patys, tačiau jaunoji karta apie šiuos, prieš gerą dvidešimtmetį vykusius, valstybių sienas keitusius įvykius gali sužinoti tik iš kultūrinio, mokslinio palikimo ir, žinoma, žodinių, nerašytinių artimųjų pasakojimų, paremtų sava patirtimi. Viena iš knygos sudarytojų Jūratė Kavaliauskaitė, pristatydama monografiją pasakojo apie tai, su kokiais sunkumais teko susidurti dirbant. Trumpai apibendrindama visos knygos reiškmę, teigė, jog visa knygoje surengta medžiaga – tik naujo etapo tyrimų, analizės pradžia. Iš tiesų nuo Sąjūdžio laikotarpio dar nėra praėję tiek laiko, kad apie jį būtų sukaupta tiek informacijos, leidžiančios pasakyti, kaip ir kodėl jis atsirado.
Pristatyme pateiktas Sąjūdžio tinklaveiklos modelis parodo, jog kiekviena socialinė, politinė grupė, dariusi įtaką Sąjūdžio radimuisi, buvo glaudžiai viena su kita susijusi. Knygoje nagrinėjama, kokie buvo tarpusavio etnokultūrinio, bažnyčios pogrindžio, žaliųjų judėjimų santykiai, kokią įtaką Sąjūdžio organizacijai padarė roko kultūra, šios subkultūros grupės, kaip universitetuose arba šalia jų kūrėsi ir veikė menininkų, mokslininkų būreliai.
„Mes nesame nė kiek išskirtiniai. Mūsų vietoje galėtų sėdėti dešimt, dvidešimt kitų žmonių,“ – teigė Darius Kuolys. Tai parodo, jog Sąjūdis nekilo iš kelių pavienių žmonių. Tai buvo grupės žmonių, turėjusių viziją ir nepasitenkinusių buvusia padėtimi valstybėje. Kodėl sovietų valdžia nepažabojo, nesusekė šios Sąjūdžio raizgalynės? „Jie buvo per kvaili, jie ieškojo ne to,“ – su šypsena tarė Marcelijus Martinaitis.
Penktadienio pavakarys – pats pikas tiek miesto gatvėse, tiek kasmetėje Knygų mugėje, į kurią atėjusieji ir užklydę ar planuotai aplankę vykusį monografijos pristatymą turėjo puikią progą prisiminti mūsų praeitį ar apie ją geriau sužinoti ir išgirsti Rimanto Braziulio, Vytauto V. Landsbergio ir Ryčio Ambrazevičiaus dainuojamos tautiškos dainos, kanklių akordų ir Marcelijaus Martinaičio skaitomo eilėračio rimų.
