Muziejus įkurtas 1926 m. Balio Sruogos ir Vinco Krėvės-Mickevičiaus iniciatyva, iš pradžių veikė Kaune, vėliau (daugiau nei po 70 metų) buvo perkeltas į Vilnių. Muziejuje veikia trys skyriai: muzikos, teatro, kino ir dailės. Muziejus kaupia, saugo ir tiria su Lietuvos teatro, muzikos ir kino istorija susijusius eksponatus, rengia šių sričių kūrėjams paminėti skirtus vakarus bei rinkinių pristatymo parodas, organizuoja temines ekskursijas ir edukacines programas, yra ruošiami moksliniai  leidiniai, konsultuojami lankytojai. Didžiausią muziejaus dalį sudaro teatro skyriuje sukaupti eksponatai. Šiuo metu muziejuje veikia ilgalaikė paroda ,,Spalvos ir šokio paviliota”, skirta paminėti pirmosios Lietuvos baletmeisterės Olgos Dubeneckienės – Kalpokienės 120-ąsias gimimo metines, be ilgalaikės ekspozicijos galima pamatyti ir laikinas, muziejuje nuolat rodoma vis kitų šalies menininkų kūryba.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus yra vienas įdomesnių ir išskirstinesnių, mažuosiuose Radvilų rūmuose įsikūręs  muziejus yra vienintelis tokio pobūdžio muziejus visame Pabaltyje, tik jis saugo Lietuvos kino, teatro, muzikos kūrėjų palikimą bei asmeninius daiktus:,,Kiek teko Pabaltyje, nėra tokių muziejų, kurie aprėptų visas sritis: muzikos, teatro, kino ir dailės, įprastai muziejai orientuojasi į vieną sritį, o mūsų muziejus nuo kitų skiriasi tuo, kad  viską galima pamatyti vienoje vietoje”,- sakė Regina Lopienė. Tarp gausybės muziejaus eksponatų, galima išvysti teatro afišų kolekciją, aktorių kostiumus, jų asmeninius daiktus, senovines kino kameras ir muzikos įrašų kolekciją. Muziejaus fonduose yra saugomi 1907, 1910, 1911 ir 1912 metų originalūs muzikiniai diskai. Tai viena vertingiausių lietuviškų plokštelių rinkinio dalis. Rinkiniuose yra ,,Zonophone Record”, ,,Bellaccord” ir kitų firmų plokštelių įrašai, kuriuose galima išgirsti tokių operos solistų kaip J. Babravičiaus, J. Byros, A. Katkaus, K. Petrausko balsus. Vienas įdomesnių  instrumentų, esančių muziejuje yra citra, tai instrumentas  kuriuo mokėjo groti Vincas Kudirka. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje lankytojai gali išvysti ir Adomaus Mickevičiaus mylimosios Marilės Vereščak fortepijoną, kuriuo grodama ji įkvėpdavo A. Mickevičių.

Muziejaus direktorės nuomone, šiomis dienomis dauguma Lietuvos gyventojų yra linkę manyti, jog muziejai yra lyg konservatyvi dėžutė: ,, Daugumai gyventojų muziejai yra nepatrauklūs, tarytum visa tai, kas yra muziejuje, yra negyva”. Paklausus, ar daug jaunimo apsilanko muziejuje ir ko reikėtų, kad jaunimas čia eitų dažniau, R. Lopienės teigė, jog daugiausiai apsilanko moksleiviai, kuriems yra rengiamos edukacinės ekskursijos, kino salėje rodomi filmukai. Muziejaus direktorė dėl retesnio jaunimo lankymosi kaltina mentaliteto kultūrą ir požiūrį, kuris iš karto neatsiranda, pastarąjį reikėtų brandinti nuo vaikystės. ,,Vaikai čia gali būti vedami nuo darželio į edukacinius užsiėmimus, jie imtų suprasti, kad muziejus yra gyvas”. Kaip teigė R. Lopienė: ,,Anglijoje žmonėms už įėjimą muziejų mokėti nereikia, tuo tarpu, Lietuvoje (nors kainos ir nėra labai didelės) – reikia. Tai yra vienas iš niuansų, kodėl žmonės atsisako eiti į muziejus. Negana to, muziejai negauna pakankamai lėšų.  R. Lopienės: ,,Aš tikrai ne kartą rašiau muziejų įvaizdžių kūrimo asociacijai, tačiau pagalbos nesulaukėme. Apskritai, labai sunku gauti lėšų reklamoms, kurios galėtų daryti muziejus populiaresniais’’.