Rūta Šepetys dalinosi įspūdžiais apie pirmąją savo knygą
Knygų mugės metu savo debiutinį romaną pristatė lietuvių kilmės rašytoja – Rūta Šepetys. Amerikos lietuvės pirmoji knyga „Tarp pilkų debesų“ („Between Shades of Gray“), pasakojanti mergaitės tremties istoriją Sibire, sulaukė didelio pripažinimo visame pasaulyje, yra išversta į 26 kalbas ir išleista jau 29 šalyse. Prancūzų kultūros žurnalas „Lire“ rašytojai įteikė literatūros premiją, už geriausią 2011 metų romaną jaunimui. Tik pasirodžiusi knyga dvi savaites iš eilės išsilaikė „New York Times“ bestselerių sąraše ir buvo puikiai įvertinta „Sunday Book Review“ recenzijoje. Lietuvoje rašytoja laimėjo patriotų premijos konkursą, kurį organizuoja Krašto apsaugos ministerija su Lietuvos leidėjų asociacija.
Pristatydama savo knygą autorė sakė, kad niekas Vakaruose nežino apie trėmimus į Sibirą, tačiau kartu ir išreiškė nuostabą, kad net profesionalūs istorikai nėra apie tai girdėję. „Aš sulaukiau laiškų iš JAV universitetų profesorių, kurie klausia, kaip jie gali nežinoti tokių dalykų“, – pasakojo knygos R. Šepetys.
Kartu su rašytoja į Lietuvą atvyko ir „Penguin group“ leidyklos atstovė Tamra Tuller. Ji pripažino, kad nei ji pati, nei kiti leidykloje nežinojo apie šį Lietuvos istorijos etapą, todėl jie panoro supažindinti amerikiečius su šia istorijos dalimi.
Bendraudama su skaitytojais rašytoja neslėpė jausmų, o kalbėdama apie tai, kaip pirmą kartą išgirdo pasakojimus apie tremtį ir priverstinius šeimos išskyrimus, nesutramdė ašarų. Viešnia pasakojo, kaip pradėjo domėtis savo lietuviškomis šaknimis ir pirmą kartą aplankė Lietuvą 2005 metais. „Atvykusi į Lietuvą susitikau su savo giminėmis, kurie man papasakojo apie mano senelį, tarnavusį Lietuvos kariuomenėje ir 1940 metais pabėgusį iš Lietuvos, ir kaip likę šeimos nariai buvo deportuoti į Sibirą. Aš nežinojau šios istorijos, aš buvau šokiruota“, – kalbėjo R. Šepetys.
Autorė sakė, kad rašydama savo pirmąją knygą, pati labai daug išmoko iš šios istorijos. Ją žavi tremtinių stiprybė prieš brutalų žiaurumą, o labiausiai pamokantis, jos teigimu, yra kovojimas bendromis jėgomis. „Tada nelieka „aš“, o atsiranda „mes“, – dalinosi savo įspūdžiais amerikietė. Lietuvių tautos patirtis ir ištvermė ją nuoširdžiai stebina ir jaudina. Galbūt todėl ji kartais sulaukia ir šiek tiek skeptiško požiūrio.
Pokalbyje dalyvavo ir knygos vertėja į lietuvių kalbą – Lina Būgienė. Ji pripažino, kad iš pradžių neigiamai žiūrėjo į mintį, jog amerikietė gali parašyti tikrovišką ir įtaigią knygą apie Lietuvos tremtinius. „Tada man atrodė, kad lietuviams tokia knyga yra reikalinga mažiausiai. Dabar man atrodo kitaip. Ši knyga labai stipriai emociškai užkabina. Mamos pasakojimus iš vaikystės, ką aš žinojau, galėjau tapatinti su knygos heroje Elena Vilkiene“, – kalbėjo ji. „Mano supratimu, norint iš tikrųjų perskaityti knygą, reikia ją išversti, nes tuomet perskaitai ją visą iki paskutinio kablelio“, – sakė vertėja.
L. Būgienė minėjo, kad knygoje vis dėlto buvo keletas faktinių netikslumų. Salėje nuskambėjo juokas vertėjai atskleidus, kad pirminiame knygos variante tremtiniai buvo varomi į pirtis su dušais. Taip pat užsiminė, kad rankraštyje Sovietų pareigūnai nuolatos gurkšnodavo kavą, kas galėtų rimtai kelti abejonių. Ji pati su mama, kuri yra šios knygos redaktorė, nemažai padirbėjo taisydama šiuos ir kitus netikslumus. L. Būgienės teigimu, šioje knygoje nereikėtų ieškoti tikslių faktinių duomenų, bet verčiau įsigilinti į emocinę pasakojimo vertę. Tai nėra tikra istorija, o tik išgalvotas pasakojimas, paremtas žmonių liudijimais ir patirtimi.
Kai kurie žiūrovai, dalyvavę knygos pristatyme, liko nusivylę, nes pokalbis vyko ne gimtąja lietuvių, o anglų kalba. Nors prieš pradedant, nemokantiems užsienio kalbos buvo pasiūlyta užsidėti ausines, kuriuose jie girdėtų vertimą, visgi buvo tokių, kurie tiesiog išėjo iš salės. Pati rašytoja pripažino, kad gailisi nemokanti lietuviškai ir užsiminė apie pradėtus lankyti lietuvių kalbos kursus.
Autorė atskleidė, kad yra parašiusi naują knygą, kurioje pasakojamas mergaitės gyvenimas Naująjame Orleane 1960-aisiais. Taip pat minėjo, kad ėmėsi rašyti naują knygą, kurioje vėl grįžtama įAntrojo pasaulinio karo laikus ir pasakojama su Lietuva susijusi istorija. Trečioji rašytojos knyga bus apie vokiečių nuskandintą lenkų, lietuvių ir latvių karo pabėgelių laivą „Wilhelm Gustloff“. Ši tragedija 1945 metais nusinešė beveik dešimties tūkstančių žmonių gyvybes ir yra viena didžiausių jūreivystės tragedijų žmonijos istorijoje. Palygindama R. Šepetys nurodė „Titaniką“, kuriame nuskendo apie 1600 žmonių.
