Biblioteka – vakar, šiandien ir rytoj
„Atversk pasaulį!”- taip skambėjo tryliktosios tarptautinės Vilniaus knygų mugės šūkis. Šiais metais knygų mugė skatino skaityti ir tokiu būdu pažinti pasaulį. Prie knygų skaitymo populiarinimo nemažai prisideda ir bibliotekos. Apie bibliotekas – dabartinę situaciją, vizijas ir ateities planus buvo kalbama pirmąją knygų mugės dieną.
Bičiulių dieną Vilniaus universiteto mokslinė biblioteka pakvietė visus mugės dalyvius į diskusiją apie tai, kas biblioteka yra tiems, kurių darbai dažniausiai atsiduria bibliotekų lentynose. Į renginį „Biblioteka kūrėjų akimis“ susirinkę žiūrovai turėjo galimybę išgirsti skirtingų kūrėjų: Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėjos profesorės Dainoros Pociūtės – Abukevičienės, VU mokslinės bibliotekos darbuotojo ir poeto Nerijaus Cibulsko, eseisto Ernesto Parulskio, VU lektoriaus, dr. Kęsto Kirtiklio, rašytojų Svajūno Sabaliausko ir Eugenijaus Ignatavičiaus, VU Komunikacijos fakulteto prodekano doc. dr. Rimvydo Laužiko nuomones.
Reikalinga kūrėjams
Diskusiją moderavo VU mokslinės bibliotekos, Informacijos paslaugų centro vedėja Elona Varnauskienė.
Pimasis į jos klausimą, ar biblioteka yra reikalinga kūrėjui, suskubo atsakyti R. Laužikas. Mokslininkas mano, kad ne vienas mokslo darbas nebūtų įsivaizduojamas be bibliotekos. Kiekvienas mokslinis tyrimas yra grindžiamas prieš tai surinkta informacija, atliktais darbais. To tenka ieškoti bibliotekose.
E. Ignatavičius prisipažino, kad jam biblioteka tarsi tikinčiajam – bažnyčia. Rašytojas čia ateina atgauti dvasią. Juk bibliotekose galima prisiliesti prie per šimtus metų sukauptų turtų. E. Ignatavičius prasitarė, kad bibliotekose jis norėtų skaityti viską, tačiau dažniausiai trūksta laiko. „Kas nors galėtų įsteigti laiko parduotuvę”, – juokavo rašytojas.
Poetas N. Cibulskas biblioteką palygino su oaze, kurioje gali pasisemti įkvėpimo savo darbams bei kūrybai.
Filosofas K. Kirtiklis susirinkusiesiems pasakojo, kad biblioteką atrado tuomet, kai turėjo rašyti disertaciją. Jis namuose negalėjo susikaupti, tad nusprendė ieškoti naujos darbui tinkamos vietos. Taip K. Kirtiklis atrado biblioteką, kurioje buvo suteiktos visos sąlygos mokytis ir dirbti. „Dirbti bibliotekoje tapo įpročiu“, – teigė K. Kirtiklis.
Bibliotekos technologijų amžiuje
Šiuolaikinėms technologijoms keičiant pasaulį, keičiasi ir bibliotekos. E. Parulskis dalijosi savo mintimis apie bibliotekų ateitį. Eseistas siūlė skaitmeninti knygas, tačiau tik laikantis griežtos disciplinos. Skaitytojas turi jausti atsakomybę, kad knygos skaitmena gali naudotis tik ribotą laiką. Taip pat virtualių knygos skaitmenų turėtų būti tiek pat, kiek bibliotekose yra originalų. „Tai yra iššūkis, kaip konservatyvią biblioteką perkelti į virtualią erdvę neprarandant jokių jos elementų“, – kalbėjo E. Parulskis.
E. Ignatavičius, priešingai, nei E. Parulskis nepalaiko idėjos skaitmeninti knygas. Jo nuomone, „ekrane“ mes nutolstame nuo pačios knygos ir autoriaus. „Knyga – tai tavo paguoda, tavo artimas bičiulis“, – savo mintimis dalijosi rašytojas. Jis mano, kad skaitant virtualias knygas toks emocinis ryšys tarp knygos ir skaitytojo išnyks.
Tačiau E. Ignatavičius neprieštaravo D. Pociūtės – Abukevičienės nuomonei, kad šiuolaikinės technologijos teikia didelę praktinę naudą. Pavyzdžiui, elektroniniai bibliotekų katalogai leidžia rasti vieną vienintelį egzistuojantį egzampliorių pasaulyje. Profesorei pritarė ir R. Laužikas. Elektroninės knygos yra informacijos šaltiniai. Visas pasaulio palikimas – duomenų bazėse. O įprastas knygas vis dažniaus skaitome tik laisvalaiko praleidimui. R. Laužikas pabrėžė, kad nereikia bijoti permainų. Juk atsiradus kinui buvo manoma, kad išnyks teatras, atsiradus fotografijai – portretinė tapyba, tačiau taip nenutiko. R. Laužiko nuomone, knygų skaitmenizavimas taip pat nepakeis tradicinių bibliotekų.
Pasimatymų vieta
Kokia turėtų būti ideali biblioteka? Į šį klausimą atsakymą pamėgino rasti S. Sabaliauskas. Rašytojas norėtų, kad biblioteka būtų ta vieta, kurioje skiriami pasimatymai. Nors prieš porą metų ši idėja skambėjo utopiškai, šiandien S. Sabaliauskas pateikia konkretų pavyzdį. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje yra įsteigtas teatras, taip pat dailės galerijos. Čia žmonės praleidžia savo laisvalaikį. „Biblioteka tampa namais. Tai kultūros centras“, – kalbėjo rašytojas.
Svečiuodamasi užsienio šalyse D. Pociūtė – Abukevičienė nepraleidžia progos apsilankyti ir bibliotekose. Profesorė įsitikinusi, kad vieno idealaus bibliotekos modelio nėra. Kiekviena biblioteka yra skirtinga, tuo ir įdomi. Kiekvienoje bibliotekoje verda gyvenimas. „Apie bibliotekos gyvenimą norisi rašyti romanus“, – prisipažino D. Pociūtė – Abukevičienė.
Po valandą trukusių diskusijų pašnekovams buvo įteikta dovana – uogienės stiklainis. Diskusijos moderatorė E. Varnauskienė paaiškino, kad uogienė simbolizuoja bičiulystę. Kūrėjai ir biblioteka – neišskiriami bičiuliai.
