Jungtinės Karalystės nuomone, tokia situacija turi keistis. Skubiai būtina pasiekti tarptautinį susitarimą, o tam reikalingos kolektyvinės pastangos, kurių imtųsi visi svarbiausi kibernetinės erdvės veikėjai.

Būtent todėl į lapkričio 1-2 dienomis Londone vyksiančią konferenciją kibernetinės erdvės klausimais pakviečiau ne tik vyriausybių įgaliotinius, bet ir plačiosios visuomenės bei verslo atstovus. Viena vyriausybė ar šalis neturi visų atsakymų. Turime kartu imtis spręsti, kaip išlaikyti interneto teikiamą ekonominę ir socialinę naudą ir tuo pačiu apsisaugoti nuo kriminalinių ir saugumo grėsmių virtualioje erdvėje, neužgniaužiant ateities inovacijų.

Interneto prieiga auga neįtikėtinu greičiu – 1995 metai vartotojų skaičius siekė 16 milijonų, o šiandien jų skaičiuojame jau beveik 2 milijardus. Dėl tokios sparčios žiniatinklio plėtros ir junglumo susidarė milžiniškos ekonominės ir socialinės galimybės, kurių niekaip negalėjome numatyti prieš du dešimtmečius.

Pasaulinio tinklo plėtra mums visapusiškai naudinga – paskaičiuota, kad plačiajuosčio interneto prieigai padidėjus 10 proc., pasaulinis BVP išaugs vidutiniškai 1,3 proc. Tokiu būdu ne tik skatinama konkurencija ir efektyvumas, bet ir atveriamos naujos rinkos.

Interneto pagrindu veikianti pramonė jau yra tapusi itin svarbia mūsų ekonomikos dalimi. Jungtinės Karalystės pramonės vertė jau siekia 100 mlrd. svarų sterlingų, kas sudaro 8 proc. mūsų viso BVP, ir per ateinančius ketverius metus turėtų išaugti dar 10 proc. Vis daugėja šalių, kuriose nuo interneto tampa priklausoma didžioji gyvenimo dalis: su interneto pagalba dirbame darbus, mokomės naujų įgūdžių, bendraujame su draugais ir netgi mokame mokesčius.

Žiniatinklis skatina inovacijas ir kūrybiškumą, taip pat ištisos kartos mokosi padedamos interneto, kuris, be kita ko, leidžia greitai gauti informaciją ir susirasti idėjų. Vien tik tai „Google“ paieškos sistemoje per dieną atliekama daugiau kaip 1 mlrd. paieškų.

Dėl visaapimančios kibernetinės erdvės nyksta geografinės sienos, griūna tradicinės kultūrinės ir religinės takoskyros, labiau suartėja šeimos ir draugai ir atsiranda galimybė bendrauti tiems, kurie turi bendrų interesų ar rūpesčių. Virtualioji erdvė pakeitė mūsų visų bendravimą.

Internetas paskatino skaidrumą ir sudarė galimybes priversti vyriausybes atsiskaitinėti žmonėms. O kai kuriais atvejais interneto galia pasirodė esanti dar didesnė – „Arabų pavasario“ įvykiai parodė, kaip galimybė dalintis idėjomis sukėlė anksčiau net neįsivaizduotus pokyčius ir padėjo eiliniams piliečiams pasipriešinti engėjiškiems režimams pranešant apie jų žiaurumą likusiam pasauliui.

Naudojantis virtualiąja erdve tapo gerokai lengviau teikti viešąsias paslaugas, reaguoti į ekstremalias situacijas, kovoti su stichinėmis nelaimėmis ir aiškintis nusikaltimus.

Internetas teigiamai veikia ir besivystančias šalis, pakreipdamas jų ateitį palankesne linkme: virtualioje erdvėje vyksta kaimo bendruomenių švietimas, nuotoliniu būdu stebimi ŽIV pacientai ir numatomi ligų protrūkiai.

ačiau vykstant sparčiai žiniatinklio plėtrai pasauliui tenka susidurti su vis didesniais sunkumais, kurie menkina interneto duodamą naudą ir kelia didelę grėsmę, kad nepavyks pasinaudoti visomis kibernetinės erdvės teikiamomis galimybėmis.

Per pastaruosius kelerius metus daug pasiekta intensyvinant pasaulio interneto tinklą. Nepaisant to, išlieka akivaizdūs skirtumai skaitine išraiška: interneto prieigą turi 95 proc. islandų, tačiau tik 0,1 proc. Liberijos gyventojų. Prie interneto vis dar negali prisijungti du trečdaliai pasaulio gyventojų.

Kita problema – kibernetinės erdvės teikiamos galimybės nusikaltėliams, kurie vagia tapatybes ir idėjas, apgaudinėja vyriausybes ir verslo įmones bei pasinaudoja pažeidžiamiausiais mūsų visuomenės nariais. Kibernetinių nusikaltimų finansinė žala pasaulyje vertinama 1 trilijonu USD per metus, o žala žmonėms – dar didesnė. Teroristai internetu planuoja mirtinas atakas bei užtvindo pokalbių svetaines savo nuodinga ideologija verbuodami naują kartą.

Represinės vyriausybės technologijų pažanga naudojasi, kad pažeistų savo piliečių teises – ribodamos privatumą ir išraiškos laisvę bei neleisdamos naudotis informacija, kurią daugelis laikome savaime suprantama. Virtualioji erdvė atvėrė ir naujus kelius valstybėms rengti priešiškas atakas viena prieš kitą, sugadinant infrastruktūrą ar vagiant paslaptis, todėl pradėta baimintis „kibernetinių karų“. Ir ši grėsmė visai reali: į Jungtinės Karalystės vyriausybės tinklus kiekvieną mėnesį atkeliauja apie 20 000 piktavališkų elektroninių laiškų, iš kurių 1000 atsiunčiama siekiant sugadinti šiuos tinklus.

Nebus lengva pasiekti visapusį tarptautinį susitarimą. Tam prireiks laiko.

Ir tai bus vienas didžiausių mūsų meto iššūkių. Interneto niekas nekontroliuoja, tačiau mes negalime palikti jo ateities likimo valiai. Turėdami galimybę užtikrinti drąsią ir novatorišką ateitį, turime pripažinti ir riziką, kad internetas gali tapti blogio jėgų įrankiu. Todėl privalome imtis veiksmų jau dabar, jei norime apsaugoti ir išsaugoti tas milžiniškas galimybes, kurias mums atveria kibernetinės erdvės plėtra.

Tikimės, kad Londone mums pavyks parengti veiksmų planą, kurį įgyvendindami galėsime užtikrinti, kad ateinančios kartos galėtų išnaudoti visus saugios virtualiosios erdvės teikiamus privalumus.

Jūs taip pat galite įnešti savo indėlį teikdami savo klausimus ir požiūrį apie kibernetinės erdvės ateitį. Kai kurie iš jų bus pateikti konferencijos dalyviams renginio metu. Išsamesnė informacija pateikiama interneto svetainėje http://www.fco.gov.uk/en/global-issues/london-conference-cyberspace/. Raginu pasinaudoti šia galimybe, nes šių problemų sprendimai priklauso ne vien nuo vyriausybių.

Šaltinis – delfi.lt

Susiję