Kaimynai mėgaujasi roko grupės garsais
Kūrybingi, jauni, entuziastingi bei veržlūs – šie eptitetai puikiai atitinka Edinburge gyvenančios lietuvių roko grupės „Linija“ apibūdinimą. Visai neseniai susikūrusios grupės lyderis Tautvydas Andrulevičius pokalbio metu nestokojo humoro ir mielai sutiko papasakoti apie savo grupę bei jos ateities perspektyvas.
Kaip gimė Jūsų grupė ir pavadinimas?
Pavadinimas gimė visiškai netyčia. Vienas grupės narys važiuodamas autobusu stebėjo vingiuojančias kelio linijas ir staiga jam kilo mintis, kodėl mūsų grupės nepavadinti „Linija“. Bet to mes niekada nesureikšminome.
Kodėl pasirinkote būtent šį muzikos stilių?
Niekada nebuvo, jog susėstume ir mąstytume, į kokį čia muzikos žanrą pasinėrus. Kiekvienas muzikos stilius turi savų pliusų ir minusų. Tiesiog, dažnai susirinkdavome pagroti savo malonumui: visi su skirtingais skoniais, grojimo maniera, muzikiniais prioritetais. Taip ir išsivystė dabartinis stilius, kurį grojame.
Ar gaunate daug skundų dėl savo atliekamos muzikos ir jos keliamo triukšmo?
Kol gyvenome Lietuvoje, nusiskundimų niekada negaudovome. Priešingai, kaimynai lyg ir mėgavosi mūsų atliekama muzika. Tiesa, vieno pasirodymo metu Laisvės alėjoje teko išgirsti ne itin malonių replikų mūsų adresu. Negana to, kavinės administracija (kurie tiekė elektrą aparatūrai) išjungė elektros srovę viduryje mūsų pasirodymo! (juokiasi) Tai leido suprasti, jog visiems įtikti negali. Škotijoje sulaukėme tik vieno nusiskundimo iš kaimynų. Įdomu tai, jog tą vakarą mūsų muzikinį repertuarą sudarė lietuviškas folkloras.
Taigi dažniausiai repetuojate namuose?
Taip, dažniausiai namuose, tačiau, kai atsiranda proga, ir vienoje įrašų studijoje.
Kur yra tekę koncertuoti?
Praeitą vasarą grojome „Gatvės muzikos dienose“ Kaune. Po pasirodymo vienas iš šio festivalio rengėjų pakvietė pagroti nelemtame koncerte Laisvės alėjoje. Kartkartėmis pasirodydavome viename garsiausių Kauno klubų „Džem Pub“. Kai persikėlėme į Edinburgą, reikalai su muzika truputį sulėtėjo. Bet jau spėjome groti vietinėse užeigose.
O dabar pasakykite, kur labiausiai norėtumėte pagroti?
Sunkus klausimas… Gal Woodstock’e ? Iš tikrųjų niekada neteko apie tai pagalvoti! (juokiasi)
Kiekviena grupė turi savo įkvėpėjus. O kas Jus labiausiai įkvepia?
Nuoširdi muzika ir nuoširdūs atlikėjai! Nepriklausomai nuo stiliaus, jeigu atlikėjas gyvena tuo, ką daro, kuria iš širdies ir tai sugeba perteikti: ką jaučia, ką galvoja, tuomet jį labai nesunku atskirti iš minios. Pavyzdžiui, legenda J. Hendrix‘as, grupės – „The Doors“, „Pink Floyd“.
Ar patys kuriate muziką? Dainų žodžius?
Kuriame tiek muziką, tiek žodžius. Tik galbūt mums labiau sekasi kurti muziką, nes nemažai laiko praleidome atlikdami instrumentinius kūrinius.
Kaip manote, ar pavyktų išgyventi tik iš Jūsų atliekamos muzikos?
Mūsų atliekamą muziką žmonės mėgsta, tačiau tai nėra populiarus žanras šiuo laikotarpiu ir tikrai būtų labai sudėtinga gyventi tik iš to. Žinoma, dėl pinigų keisti savo muzikos tikrai nesiruošiame. Be to, pastebėjome, jog šis žanras ir vėl bunda iš miego. Galbūt netolimoje ateityje bus galima iš to gyventi, o dabar tai yra tik geriausias laisvalaikio praleidimo būdas.
Kokie Jūsų ateities planai?
Dabar planuojame atnaujinti savo grupės sudėtį, nes keletas grupės narių liko Lietuvoje. Jeigu pavyks, o mes tuo tikrai tikime, jog viskas bus gerai – suburti naują grupės branduolį. O vėliau, kaip laikas parodys – kaip vystysis kūrybinis procesas ar jis sulauks dėmesio.
Ko palinkėtumėte sau ateityje?
Kūrybinių idėjų, atkaklumo bei tobulėjimo. Ir visada norisi žinoti, kad kažkas mūsų klausosi, jog kuriame ne veltui.