Žinių mūšyje – jaunystė ir patirtis

Raudonosios komandos kapitonė Aldona Korlienė: „Viskas, kas tame laike išgyventa – nepasimiršta“. Autorės nuotr.
Raudonosios komandos kapitonė Aldona Korlienė: „Viskas, kas tame laike išgyventa – nepasimiršta“. Autorės nuotr.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 21-ųjų metinių proga Alytaus kraštotyros muziejuje vyko viktorina „Kodėl man svarbi Kovo 11 diena?“. Joje žinias tikrino kelios kartos: senjorai, patys skynę kelią į nepriklausomybę, ir jaunuoliai, apie kovas už laisvę girdėję iš tėvų ar istorijos vadovėlių.

Varžėsi kelios kartos

Viktoriną „Kodėl man svarbi Kovo 11 diena?“ jau trečius metus rengia muziejininkė Onutė Sakevičienė. Jai talkina visas Alytaus kraštotyros muziejaus kolektyvas. Nors žiūrovų ar palaikymo komandų nebuvo, žaidėjams azarto netrūko. Dalyviai buvo pasidaliję į tris komandas: geltonųjų, žaliųjų ir raudonųjų. Komandas vertino komisija: pirmininkas muziejininkas Artūras Balčiūnas, etnografė Deimantė Aidukaitė ir Alytaus kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė.

Renginio organizatorių teigimu, buvo įdomu sužinoti, kaip Kovo 11-ąją prisimena senyvi žmonės, kaip šiandien ją supranta jaunimas. Pasak Alytaus kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėjos V. Jenčiulytės, šios viktorinos tikslas – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną priminti, kad privalome branginti tai, ką turime.

„Sunku pasakyti, kodėl man svarbi Kovo 11 diena. Tai proga skleisti patriotiškumą, kurio labai trūksta. Lietuviai įpratę save niekinti, tačiau reikia prisiminti, dėl ko mes kovojome, kaip mes kovojome ir kas mus vienijo“, – mintimis dalijosi V. Jenčiulytė.

Užduotys su daina

Dalyviai turėjo atlikti šešias užduotis – vienos jų reikalavo greitos orientacijos, kitos kūrybingumo, trečiose pravertė istorinės žinios. „Dabar teks palaužyt žilas galvas“, – šypsojosi senyvas vyriškis, vienas iš „Trečiojo amžiaus universiteto“ studentų.

Atgimimo laikotarpis dažnai vadinamas dainuojančia revoliucija, nes demonstracijų metu buvo dainuojamos liaudies, patriotinės dainos. Komandos turėjo atspėti, kas ir kokią dainą atlieka. Buvo klausomasi 30 sekundžių ištraukų iš Arvydo Vilčinsko „Į Lietuvą“, Vytauto Kernagio „Šaukiu aš tautą“, Fojė „Laužo šviesa“, Eurikos Masytės „Laisvė“ ir kitų dainų.

Geltonoji komanda, užėmusi antrąją vietą. Autorės nuotr.
Geltonoji komanda, užėmusi antrąją vietą. Autorės nuotr.

Po pirmos užduoties pirmaujančios geltonųjų komandos jauniausi nariai džiaugėsi, kad grįžę iš mokyklos užuot ruošę namų darbus, dažnai klausosi muzikos. „Daugelis dainų buvo girdėtos, tačiau sunku pasakyti, kas jas atlieka. Laimė, pavadinimus sekėsi atspėti iš žodžių konteksto“, – sakė geltonosios komandos kapitonas Paulius.

Grojant dainai „Bunda jau Baltija“, reikėjo kuo tiksliau papasakoti, kokiam įvykiui paminėti skirtas su muzika susijęs plakatas. Taip pat teko įvardyti, kokie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarai užfiksuoti nuotraukose.

Organizatoriai dalyviams pateikė šešias nuotraukos iš Alytaus sąjūdžio veiklos, reikėjo įrašyti jose vaizduojamus įvykius, nurodyti, kada jie vyko.

Kas svarbiausia – nepamiršta

Taip pat buvo surengtas „Blic“ turnyras, kuriame komandų kapitonai turėjo kuo greičiau atsakyti į klausimus, pavyzdžiui, kaip vadinosi Alytaus sąjūdžio Tarybos leistas laikraštis , kur įvyko Alytaus sąjūdžio iniciatyvinės grupės steigiamasis susirinkimas, kur įvyko didžiausias Alytaus sąjūdžio organizuotas mitingas, kiek Sąjūdžio atstovų buvo išrinkta į LTSR Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą , kiek moterų yra Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signatarių , kaip vadinosi 1978 metais Antano Terlecko įkurtas radikalus judėjimas kartu su Sąjūdžiu kovojęs už Lietuvos nepriklausomybę , kokia pirmoji valstybė pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

Pasak raudonosios komandos kapitonės ponios Aldonos Korlienės, laimėjusios „Blic“ turnyrą, viskas kas tuo metu vyko – nepamiršta. „Gal dainininkų pavardės, istorinės datos daugiau mažiau atminty išdyla, tačiau išgyvenimai, įvykiai – ne“, – teigė ponia Aldona, už puikų pasirodymą laimėjusi kvietimus dviems asmenims į Alytaus kino teatrą „Dainava“.

Nugalėjo patirtis

Viktorinos dalyviai taip pat turėjo kuo tiksliau aprašyti plakatą. Jame vaizduojamas įvykis iš Lietuvos laisvės lygos surengto mitingo 1988-aisais. Mitingas tuomet buvo išvaikytas jėga ir tai buvo paskutinis kartas, kai prieš susirinkusius buvo panaudota jėga. Šis plakatas buvo išleistas 1989 metais, tapo vienu iš laisvės kovų simboliu, buvo naudojamas  prieš komunistinį režimą.

Viktoriną laimėjo raudonoji senjorų komanda. Autorės nuotr.
Viktoriną laimėjo raudonoji senjorų komanda. Autorės nuotr.

Popieriuje sudėliojusios svarbiausius Atgimimo laikotarpio įvykius chronologine tvarka, komandos laukė rezultatų. Surinkusi 40,5 taško, laimėjo raudonoji komanda iš Alytaus „Trečiojo amžiaus universiteto“. Antrąją vietą, pelniusi 33 taškus, užėmė geltonoji. Jai nusileido žalioji kamanda, gavusi 24 taškus.

Svarbi, nes širdimi išgyventa

Po apdovanojimų komandos nugalėtojos narių paklausiau, kodėl jiems svarbi Kovo 11 diena?

„22 val. 46 min., kai skelbė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, sėdėjau ir verkiau. O kai užgiedojo lietuvių liaudies dainas, tai net pasikūkčiodama. Dėkojau Dievui, kad sulaukiau tokių metų, kai per radiją galėjau išgirsti tokių dainų, kurios tarybiniais metais buvo draudžiamos“, – prisiminusi įvykius prieš dvidešimt vienerius metus susigraudino ponia A. Korlienė, komandos kapitonė.

„Nuo pirmųjų Sąjudžio metų visur dalyvauta, tiek išgyventa, visi mitingai, Lietuvos vėliavos iškėlimas Vingo parke, Alytaus Šaulių namuose, Baltijos kelias… Tiek daug prisiminimų. Šioje viktorinoje dalyvavau, nes norėjau prisiminti šią šventę. Mūsų kartai ji labai svarbi“, – komandos draugę papildė Janina Ingelevičienė, „Trečiojo amžiaus universiteto“ vadovė.

Patalpinta: Rašiniai