Diskusijoje dalyvavo sėkmingai rinkimuose pasirodęs buvęs Vilnius meras Artūras Zuokas, socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, doc. dr. Lauras Bielinis ir politikos apžvalgininkas Saulius Spurga. Į politikų ir apžvalgininkų dialogą aktyviai įsijungė ir Vilniaus universiteto žurnalistikos pirmakursiai.

Diskusijos vedėjai dokt. Andrius Šuminas ir dokt. Aurelija Vernickaitė renginio dalyvių prašė palyginti 2007 metų ir 2011 metų savivaldos rinkimus, klausė, ar dar egzistuoja partijų ideologijos ir kokią reikšmę jos turi rinkėjams. Kalbėta ir apie partijų finansavimo problemas, lygintos rinkimų kampanijų strategijos ir socialinių tinklų įtaka politinei komunikacijai.

Išaugo interneto reikšmė

Diskusijos dalyviai kartojo, kad internetas tapo vienu iš pagrindinių politinės komunikacijos įrankių, leidžiančių tiesiogiai bendrauti su rinkėjais, mažinančių išlaidas ir pasižyminčių didele sklaida.

Kaip teigė Artūras Zuokas, vasarą atliktas tyrimas parodė, kad apie 30 procentų vilniečių politines žinias gauna naudodamiesi internetu. Taip pat politikas pažymėjo, kad interneto vartotojai yra labai reiklūs.

Algirdas Butkevičius pasakojo, kad socialdemokratų partija rinkimų metu miestuose naudojo internetą, o miesteliuose – vietinę žiniasklaidą kaip politinės reklamos priemonę.

Politikos apžvalgininkas Saulius Spurga išsakė pastabą, kad interneto erdvė nėra  reguliuojama.

Ideologiniai skirtumai – tik pavadinimuose

Andriui Šuminui uždavus klausimą, ar vis dar egzistuoja vertybinė ir idėjinė partijų kova, tiek politikai, tiek politologai sutiko, kad Lietuvoje partijų ideologiniai skirtumai  minimalūs.

Lauras Bielinis ideologinius skirtumus įžvelgė tik partijų pavadinimuose, tačiau pažymėjo, kad dažnai žmonės balsuoja už tam tikrą partiją dėl įpročio: „Tam tikra rinkėjų dalis turi įprotį balsuoti tik už tam tikrą partiją – atliekamas ištikimybės veiksmas. Tai yra naudinga žmogui, nes nėra sunku pasirinki politinę jėgą“. Vis dėlto politologas sutiko, kad daugelis žmonių neturi aiškios politinės nuostatos, todėl ieško vertybinių kriterijų, kurie atsiskleidžia detalėse, konkrečiose temose.

Komunikacija – sielų gaudymas

Nors ideologinės ribos siaurėja, jų reikšmė išlieka svarbi. „Vertybių reikia žmogui, tačiau šalia jų reikia kažko kito. Tas „kažkas kitas“ – politinė reklama, retorika, kuri pritraukia žmogų“, – kalbėjo Lauras Bielinis, remdamasis Aristotelio citata, kad politika yra menas valdyti žmonių sielas.

Anot politologo, politinė komunikacija yra žmonių sielų valdymo sistema, o pagavus sielą, vėliau atsiranda ir bendros vertybinės nuostatos.

Politikai reagavo į šią pastabą teigdami, kad sielų gaudymą, politinę komunikaciją, apsunkina neigiamas požiūris į organizuojamus susitikimus su rinkimų kandidatais. „Egzistuoja nuostata, kad rinkimų kampanijos metu negalima įsileisti politikų. Tokia nuostata galioja mokyklose, universitetuose, kolegijose“, – keistu požiūriu stebėjosi Artūras  Zuokas.

Besibaigiant diskusijai, buvo aptariama politinių partijų finansavimo problemos ir siūlomi nauji rėmimo būdai. Iškelta versija, ar apskritai nereikėtų uždrausti politinės reklamos ir netgi prieita prie klausimo, kam reikėtų suteikti balsavimo teisę. Diskusijos šurmulys, trukęs ilgiau nei valandą, pasibaigė padėkos žodžiais ir prognozėmis apie politinės komunikacijos pasikeitimus ateityje.

Kaip po diskusijos teigė Andrius Šuminas, diskusija buvo nuoširdi ir atvira: „Pakankamai didelis atvirumas, kai kurios politikų išsakytos mintys galėtų tapti šio vakaro žiniasklaidos sensacija“.

Žurnalistikos pirmakursę Justę  Karpavičiūtę labiausiai nustebino politologų ir politikų atvirumas. „Buvo naudinga ir įdomi diskusija. Labiausiai sužavėjo paprastas dalyvių bendravimas“, – pabrėžė studentė, kuri prisipažino, jog tikėjosi pasyvesnio pirmakursių dalyvavimo. Būsimųjų žurnalistų įsitraukimą į diskusiją vertino kaip iniciatyvų.

Susiję