Panevėžio kino teatro ekrane – nuoširdus pasakojimas
Vienspalvėmis geltonomis, žaliomis ir raudonomis vėliavėlėmis papuoštas Panevėžys Kovo 11-osios šventę pradėjo Šv. Mišiomis Kristaus Karaliaus katedroje. Po Šv. Mišių vyko iškilminga tradicinė Trispalvės pakėlimo ceremonija Laisvės aikštėje. Vėliau šventės dalyviai rinkosi į bendruomenių rūmus, kuriuose klausėsi pramoginės retro muzikos koncerto „Atsiliepki tu manoj dainoj“. Pasibaigus koncertui, dalis dalyvavusiųjų susirinko kino teatre „Garsas“, kur buvo rodomas Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas „Prie rugių ir prie ugnies“ apie poetą Justiną Marcinkevičių.
Prieš metus pasirodęs dokumentinis filmas į mažąją „Garso“ kino teatro salę subūrė daugiau žmonių nei tikėtasi – dalis susirinkusiųjų filmą žiūrėjo tiesiog sėdėdami ant laiptų. Filmas, skirtas poeto 80-ajam jubiliejui, buvo pristatytas 2010 metų kovą. Kovo 11-ąją dokumentinis filmas įgijo dar vieną prasmę – šiemet, Vasario 16-ąją, mirus poetui J. Marcinkevičiui, tai viena iš galimybių prisiminti iškilią kultūros asmenybę.
Filme Justino Marcinkevičiaus pasisakymai
Beribio vasaros dangaus vaizdiniu prasidedantis A. Marcinkevičiūtės filmas nukelia į gimtas poeto vietas, kur „riekia gyvenimą šykščiai ir skalsiai“. Justinas Marcinkevičius, filme pasakojantis savo gyvenimo istoriją, dalijasi prisiminimais apie tėvą, kartu su juo pasodintą medį. Filmo herojus savitai perteikia Dievo suvokimą, jo buvimą visur, „nori žmogus ar ne“. Prisimenama pradžios mokykla, tėvų puoselėtos viltys matyti Justiną kunigu. Poetas pasakoja ir apie motinos mirtį, pakeitusią jo, dar vaiko, pasaulį. Filme pasirodantys poeto knygos spausdinimo fragmentai kuria nuoširdų, paprastą filmo pasakotoją su dvasingumo, šilumos, lietuviškumo perteikimu kūryboje. Justinas Marcinkevičius aplanko jam brangias vietas: Prienų „Žiburio“ gimnaziją, Vilniaus universitetą. Atsiskleidžia kūrybos pradžios momentai – darbas „Genio“ žurnale, pirmieji eilėraščiai ir, kaip įvardija poetas, tikrosios kūrybos pradžia – poema „Donelaitis“. Rašytojas užsuka į Druskininkų sanatoriją, kurioje kūrė garsiąją draminę trilogiją.
Nuošalyje nelieka asmeninis poeto gyvenimas – Justinas Marcinkevičius pasakoja apie šeimą, vaikus, girdimas žmonos Genovaitės Marcinkevičienės balsas. Filme susipina poeto kūrybos skaitymai, Sąjūdžio judėjimas, Baltijos kelio grandinė. Rašytojo kūryba lydėjo Lietuvą į laisvę, gaivino lietuviškumą. Žiūrovai gyvai reagavo į rodomus vaizdus ir poeto pasakojimą: juokėsi iš kaimo tetulių kreipimosi į J. Marcinkevičių „kunigėli“, deklamavo kartu poetu eiles.
Žiūrovė: „Po filmo plačiau sužinojau apie J. Marcinkevičiaus gyvenimą ir patį rašytoją“
Pakalbinta vyresniosios kartos panevėžietė Birutė Ivaškevičienė džiaugėsi filmu. „Filmas man labai patiko, mačiau jį pirmą kartą“, – pasakojo panevėžietė. Ji taip pat pabrėžė, kad Kovo 11-ąją švenčia kiekvienais metais. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Birutė Ivaškevičienė paminėjo ne tik kino teatre, bet ir lankydamasi Šv. Mišiose, dalyvaudama Trispalvės pakėlimo iškilmėse bei klausydamasi koncerto Panevėžio bendruomenių rūmuose.
Studentė Evelina Švaikauskaitė taip pat žiūrėjo dokumentinį filmą apie Justiną Marcinkevičių. Tiesa, šiame renginyje ji dalyvavo ir dėl renkamų kreditų skaičiaus, kuris reikalingas studijoms. „Filmas nebuvo nuobodus, bet ir ypatingai nepatraukė. Žinoma, kiekvienas filmas yra naudingas, jei suteikia žinių. Po šio filmo daugiau sužinojau apie Justiną Marcinkevičiaus gyvenimą ir patį rašytoją, kaip asmenybę“, – sakė Evelina. Paklausta, ar būtų apsilankiusi kino teatre, jei nereikėtų rinkti kreditų studijoms, studentė patikino, kad vis tiek būtų žiūrėjusi dokumentinį filmą.