Vienas iš jų yra turtingas verslininkas, kitas − studentas. Vienas yra dirbęs didelės įmonės generaliniu direktoriumi, kitas dar tik studijuoja finansų ekonomiką Mykolo Romerio universitete. Pirmasis buvo Lietuvos pramonės ministru, o antrajam svarbios pareigos dar prieš akis.

Vis dėlto abu turi šį tą bendro − jie priklauso grupei žmonių, darančiai pinigus „iš oro“. Ar bent jau taip mano kai kurie žmonės.

Apie investicijas, sėkmę, pradžią, taisykles ir ar tikrai pinigai uždirbami „iš oro“ – žmoniškai ir nesudėtingai mūsų pasakojime.

Pasakoja patyręs investuotojas, verslininkas Rimvydas Jasinavičius ir jaunas investuotojas, studentas Dovydas Ruščiauskas.

I Pradžia. Investuotojai dalijasi prisiminimais apie asmeninę patirtį

httpv://www.youtube.com/watch?v=0YXfKezFh5o

II Savybės, iš kur ir kodėl? Patarimai, kaip tapti geru investuotoju, o ne veiklos imitatoriumi bei priversti pinigus dirbti sau.

httpv://www.youtube.com/watch?v=JoQAySjS8Bc

* * *

„Big Mac“: nuo balno iki ekonominio indekso

Agnė Grinevičiūtė

Paimate du paplotėlius jautienos, bandelę su sezamo sėklomis, salotų lapą, fermentinio sūrio, specialaus padažo, svogūno griežinėlių bei marinuotų agurkėlių riekelių. Viską sudedate sluoksniais. Štai ir „Big Mac“ sumuštinis, mėgstamas daugiau nei 120-tyje šalių. Ar, kramsnodami jį, kada nors susimąstėte apie ekonomiką, valiutas, šio mėsainio kainas kitose valstybėse? Juk už šešių sumuštinio pavadinimo raidžių slypi ne tik kulinarinis gaminys, bet ir ekonominis indeksas. Jis padeda palyginti nacionalinės valiutos kursą su kitų šalių valiutos kursais. Šis indeksas – tai neformalus būdas vaizdžiai parodyti, kiek pastarieji nukrypsta nuo tikrosios savo vertės.

Populiarus ir mėsainis, ir jo vardo indeksas

Mėsainio kilmė aiškinama skirtingai. Vienų šaltinių teigimu, mongolai totoriai, norėdami, kad mėsa taptų minkštesnė ir ją būtų galima valgyti žalią, dėdavo po balnu. Vėliau mėsainio pirmtakas atkeliavo į Rusiją, o XVIII a. vokiečių jūrininkų dėka – į Hamburgą, kur virėjai sugalvojo ją apkepti. Nuo šio miesto kilo hamburgerio (mėsainio) pavadinimas.

O „Big Mac’o“ gimtinė – Pitsburgas. Šį mėsainį 1967 m. sugalvojo Džeimsas Deligatis. Pirmieji, jo paragavusieji, sakė, kad mėsainio dalys išskydusios, tad Dž. Deligatis į jo vidurį įterpė bandelę. Iš pradžių „Big Mac’as“ kainavo vos 45 amerikietiškus centus, o dabar JAV jis vidutiniškai kainuoja aštuonis kartus daugiau.

„Big Mac“ indeksas buvo sugalvotas tais pačiais metais kaip ir pats didysis mėsainis. Indeksą 1986 m. rugsėjį pradėjo naudoti „The Economist“ žurnalistas Markas Czwierdzinskis. Dabar šis indeksas yra vienas labiausiai paplitusių ir populiariausių indeksų pasaulyje, padedančių palyginti skirtingų šalių valiutos kursus. „Tiesiog reikia sulyginti „Big Mac“ mėsainių kainas pasirinktų šalių „McDonald’s“ greito maisto restoranuose. Tuomet paaiškės, kurioje šalyje nacionalinės valiutos santykis JAV dolerio atžvilgiu yra pervertintas, o kurioje – nuvertintas“, – aiškina Vilniaus universiteto finansų programos magistrantė, ekonomistė Lina Mikėnaitė. Jos teigimu, mėsainis pasirinktas todėl, kad „McDonald’s“ visame pasaulyje gamina visiems gerai žinomą tą patį, savo receptūra visai nesiskiriantį, „Big Mac“ sumuštinį. Jis visur labai populiarus: per metus pasaulyje parduodama apie 550 milijonų „Big Mac“ sumuštinių. Tai yra maždaug 17 mėsainių per sekundę!

Kodėl kaina skirtingose šalyse skiriasi

„Mėsainio vertė kiekvienoje valstybėje skirtinga. Kadangi ji priklauso nuo gamybos apimties, perkamų žaliavų (duona, mėsa, daržovės), patalpų nuomos kainos, taip pat darbo užmokesčio personalui, tai atsiranda kainų skirtumai“, – sako L. Mikėnaitė. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto doktorantas Rokas Bekeris priduria, kad tam įtakos turi ir tautų istorija, kultūra, gamtiniai ištekliai – valstybės geografinė ir geopolitinė padėtis.

Paprastai Europoje valiutų kursai aukštesni. Pavyzdžiui, Norvegijoje vidutinė šio mėsainio kaina yra 7,20 USD. Argentinoje mėsainį „McDonald’s“ restorane galima nusipirkti už 1,78 USD. Pigiausiai „Big Mac“ sumuštinis kainuoja Honkonge – apie 1,72 USD. Kai 2002 m. keliautojas, Mato Šalčiaus premijos laureatas, D. Kinderis keliavo po Ameriką, mėsainiai buvo tikras išsigelbėjimas ne itin daug pinigų turėjusiam lietuviui. Jis pamena, kad tuomet „Big Mac“ sumuštinis tekainavo dolerį.

Lietuvoje jis kainuoja 7,80 Lt arba 3,20 USD. Virginijos Girulskos, „McDonald’s“ rinkos vadovės Lietuvai, teigimu, „mėsainio kaina keičiasi tik tuo atveju, jei keičiamos visos „McDonald’s“ meniu kainos, o taip būna retai. Paprastai tai vyksta atsižvelgiant į produktų savikainos pokyčius ir ekonominę situaciją“.

Nors sakoma, kad „Big Mac“ visur yra „Big Mac“, D. Kinderis pasakoja Kamerūne ir Mauritanijoje matęs, kaip mėsainiai daromi iš ožkienos, kurią mėsininkai parduoda tiesiog gatvėse, ant purvinų prekystalių. „Anokie ten mėsainiai – bandelė, mėsa ir pomidoro riekelė“, – šypsosi keliautojas. Vis dėlto tiek Afrikoje, tiek Azijoje mėsainiai noriai perkami, nes jie, kaip ir „Coca-cola“, sūrainiai, vietiniams atrodo prestižo dalykas, darantis juos panašesnius į vakariečius.

Kaip pastebi ekonomistė L. Mikėnaitė, indai, pavyzdžiui, nevalgo jautienos, kuri yra vienas pagrindinių mėsainio ingredientų, tad Indijoje neegzistuoja ir „Big Mac“ indeksas.

Nelabai patikimas, bet suprantamas

L. Mikėnaitė teigia, kad iš „Big Mac“ indekso pavadinimo kilo net naujas ekonomikos terminas – „burgernomika“. R. Bekeris sako nemanantis, kad kuri nors valstybė „Big Mac“ indeksą naudotų oficialiai. Pašnekovas jį vertina kaip per mažai informatyvų ir jį prilygintų nemokamam laikraštukui, kuris neturi pretenzijų tapti rimtu laikraščiu.

Ekonomistės nuomone, būtų galima ginčytis dėl indekso patikimumo, vaidmens tiek kurios nors šalies, tiek viso pasaulio ekonomikoje. „Kažin, ar verta rimtai žiūrėti į valiutų kursų nustatymą, remiantis vien šio indekso parodymais, nes jie apima tik nedidelę šalies ekonomikos dalį“, – svarsto pašnekovė ir priduria, kad turbūt geriausiai padėtis būtų atspindėta tuomet, jei lygintume panašaus išsivystymo šalis. Anot L. Mikėnaitės, vietiniai mokesčiai, konkurencija, importo sąlygos atskiriems sumuštinių komponentams gali iškreipti realų vaizdą.

„Nors indeksas ir kritikuojamas, turi trūkumų, jis išties naudingas paprastiems žmonėms, turintiems menką supratimą apie valiutų kursus, nes padeda suprasti jų svyravimus“, – pagrindinį privalumą įvardija magistrantė. Jos manymu, „Big Mac“ indekso skaičiavimas iš dalies yra smagus dalykas, nuspalvinantis ekonomikos tekstus bei įnešantis į juos gyvumo.

Susiję