Valstybės pinigai – jos labui

Sveikindamas šių metų laureatą Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijos pirmininkas, profesorius Eugenijus Jovaiša, vylėsi, jog monografijos rankraštį bus galima išvysti jau po metų. Taip pat profesorius išsakė nuomonę, kad valstybės pinigai yra naudojami jos labui.

„Vis dėl to mus, komisijos narius, motyvuoja pats pavadinimas, tikėjimas jauno daktaro nuveiktais darbais taip pat pasiekimais. Mes vieningai balsavome dėl naujo stipendininko K. Bartkevičiaus. Esame įsitikinę, kad po metų galėsime pamatyti bent jau rankraštinį darbo variantą apie tokią mums visiems svarbią gyvenimo pusę, atvedusią į Kovo 11-ąją – Sąjūdžio veiklą 1988–1990 metais. Manau, kad valstybės pinigai, iš tikrųjų, keliauja valstybei“, – kalbėjo E. Jovaiša.

Linkėjo kastis kuo giliau

Į stipendijos įteikimo ceremoniją atvykusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė džiaugėsi, kad pavyksta įamžinti Sąjūdžio veiklą. „Iš tiesų, šių metų laureatas yra žmogus, kuris jau kalba apie naujųjų laikų Lietuvos istoriją – apie Sąjūdį. Kol dar gyvi to laikmečio žmonės, liudininkai, turbūt yra visiškai kita medžiaga ir visai kitas jos pateikimas. Labai gerai, kad galima visa tai autentiškai daryti šiandien ir palikti ateities kartoms, kas vyko Sąjūdžio metais“, – įteikdama stipendiją sakė I. Degutienė.

Šių metų laureatui linkėdama geros kloties bei mokslinių pasiekimų Seimo pirmininkė pabrėžė, kad monografijai rašyti reikėtų atrasti tuos Sąjūdžio veikėjus, kurie buvo mažiau žinomi visuomenei.

„Jums reikia kastis čia, Lietuvoje, kuo giliau ir atrasti tuos Sąjūdžio žmones, kurie buvo nematomi, bet padarė nemažiau, kaip tie matomi.“

K. Bartkevičius dėkodamas sakė, kad Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis jau gali būti tyrimo objektu.  „Norėčiau padėkoti savo gimtosios Alma Mater, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros dabar jau kolegoms, už tai, jog jie prieš penkerius metus patikėjo, kad Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis jau gali būti istorikų tyrimų lauke ir, kaip įprasta sakyti, gali būti disertabilios disertacijos tyrimo objektu“, – priimdamas stipendiją kaip įpareigojimą kalbėjo laureatas.

Pasak Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos  ir atminimo įamžinimo skyriaus išplatinto pranešimo spaudai, mokslininkas ketina, remdamasis archyviniais ir publikuotais šaltiniais, moksline literatūra ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (toliau – LPS) narių prisiminimais, rašyti ir išanalizuoti Sąjūdžio kūrimosi visoje Lietuvoje aplinkybes ir tolesnį vidinės organizacinės struktūros kūrimą, LPS narių socialinę sudėtį ir jų galimybes dalyvauti Sąjūdžio valdžios struktūrose. Taip pat 1988–1990 m. LPS veiklą, padėjusią pasiekti iškeltą tikslą – atkurti Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę.

K. Bartkevičius studijavo istoriją Vytauto Didžiojo universitete (1998–2004 m.), 2005–2010 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto doktorantūroje. 2010 metų rudenį jis apgynė daktaro disertaciją tema „Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio vietinio lygmens organizacijos 1988–1990 m.: struktūros ir socialinė analizė“.

Pernai Valstybės Nepriklausomybės stipendija buvo skirta Vilmai Bukaitei, kuri pateikė tyrimų projektą „Lietuvos valstybininko Petro Klimo politinė ir diplomatinė veikla 1918–1943 metais“.

Seimo valdybos įsteigta Valstybės Nepriklausomybės stipendija skirta skatinti Lietuvos piliečius pasirinkti mokslininkų karjerą, grįžti į mokslų tyrimų sritį, galinčią pasitarnauti Lietuvai. Jos skiriamos humanitarinių, socialinių mokslų krypties mokslininkams už svarbius Lietuvos valstybingumo stiprinimo mokslo tyrimus. Stipendija yra 300 bazinės socialinės išmokų (39 tūkstančiai litų) ir įteikiama kasmet konkursą laimėjusiam asmeniui. Ji skirstoma į dvi dalis: pirmoji išmokama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, kita – autoriui pristačius įgyvendintą tyrimo objektą.

Šiais metais paraiškas dalyvauti konkurse buvo pateikę 6 kandidatai. Po du iš Vilniaus ir Vytauto Didžiojo universitetų. Po vieną iš Lietuvos socialinių mokslų tyrimo centro ir Lietuvių kalbos instituto.

Susiję