Alternatyvusis Kaziuko mugės veidas

Prekeiviai žavėjo ne tik savo rankdarbiais, bet ir gera nuotaika.Nuotrauka autorės.
Prekeiviai žavėjo ne tik savo rankdarbiais, bet ir gera nuotaika. Autorės nuotr.

Alaus, blynų kvapo, tautinių juostų, keramikinių rakandų, meduolių, masiškai parduodamų niekučių apsupty, Kaziuko mugės pašonėje – Lukiškių aikštėje – įsikūrė menas. Jau antrus metus vykdomo projekto „Alternatyvioji jaunimo Kaziuko mugė“ organizatoriai šiais metais savo inicijuotais renginiais, žaidimais, siūlomomis prekėmis bei akcijomis kvietė trumpam pabūti  menininku ar stilistu, nebūti mugės masės dalimi, išsiskirti.

Spalvingas ir įvairus asortimentas

Alternatyviojoje jaunimo Kaziuko mugėje, kuri jau tampa tradicija, buvo sunku rasti ką nors tradiciško, būdingo įprastai mugei: vos prie poros prekystalių tviskėjo žalvariniai baltų papuošalai, tautinės juostelės, pritaikytos kasdieniniam naudojimui. Šioje mugėje liaudies tradiciją keitė menas, alų – kava. Išskirtinius, meniškus ir dabar populiarius dirbinius iš veltinio, akmens, medvilnės pristatė Vilniaus dailės akademijos studentai bei savamoksliai rankdarbininkai. Jų siūlomas prekių asortimentas gana įprastas ir tuo pačiu originalus: vienetiniai aksesuarai, ženkliukai, atvirutės, galvos apdangalai, odiniai botagėliai. Apie pastarosios prekės paskirtį paklaustos pardavėjos tik šmaikščiai nusišypsojo ir teigė, jog odiniai botagėliai gali tapti tiek stiliaus, tiek pramogų dalimi.

Manodrabužiai.lt priklausančioje „Mainų spintoje“ lankytojai galėjo pirkti ar keistis drabužiais, aksesuarais, knygomis. Nors „Mainų spintoje“ pasirinkimas didžiulis – nuo senų Vinco Mykolaičio Putino raštų iki Kazio ūsų – tačiau prekeiviai nuogąstavo, jog lankytojai mielai stebi, domisi, tačiau patys neįsitraukia, neperka ir nesikeičia. Kone vienintelis ne tik dėmesio, bet ir realių pirkėjų sulaukęs prekystalis – žaislų, kurio tikslas gautus pinigus paaukoti mažamečiams, gyvenantiems Telšių vaikų namuose. Be to, patys žaislai, praminti Timofėjais, ir buvo kuriami kartu su vaikų namų auklėtiniais.

Tarptautinio projekto „Artfactory“ dalyviai iš 7 Europos valstybių pristatė bendrus kūrybos darbus: verbas, kabančius sodus, pintines, mezginius, dirbinius iš veltinio. Visos jų rankų darbo prekės žavėjo įvairiomis, ryškiomis spalvomis, tam tikros valstybės tradiciniu atspalviu ar pynimo menu. Tačiau dirbiniai alternatyviojoje Kaziuko mugėje buvo atvežti tik reklamai, kadangi prekes siūloma ir raginama įsigyti specialioje internetinėje svetainėje.

Projekto „Graffiti ne ant sienų“ metu sukurti paveikslai. Autorės nuotr.
Projekto „Graffiti ne ant sienų“ metu sukurti paveikslai. Autorės nuotr.

Trys dienos – daug pasirinkimo

Alternatyviojoje Kaziuko mugėje buvo galima rasti ne  tik įmantrių papuošalų ar instrumentų – čia taip pat kiekvienas galėjo išsirinkti sau patinkantį užsiėmimą: tapyti, šokti, dainuoti, lipdyti, groti. Vaikus masino stalo žaidimai, taip pat galimybė išmokti Lietuvoje ne itin populiaraus žaidimo su trimis lazdelėmis „Devil stick“ (angl. velnio lazda). Mėgstantiems piešti buvo pasiūlyta prisidėti prie renginio „Graffiti ne ant sienų“. Profesionalūs piešėjai grafičius kūrė ant drobių, taip išreikšdami savo nuostatą, jog toks užsiėmimas taip pat yra menas, o ne vandalizmo išraiška. Deja, prisidėti nebuvo norinčių, tačiau minia įvairaus amžiaus žiūrovų smalsiai sekė, laukė, kada paprasti juodi kontūrai virs ryškiais piešiniais.

Nuotaiką praskaidrino ir daugiausia ovacijų sulaukė Slam (angl. trenkimas, trankymas; šnekamojoje kalboje – griežta kritika) poezijos atstovų pasirodymai.

„Alternatyvūs“ praradimai ir skambutis A. Zuokui

Nors Kaziuko mugės 2011 programoje buvo „pažadėta“ kone dešimt alternatyviosios mugės renginių, tačiau įvyko vos keturi. Vienintelis, vykęs visą laiką – didžėjų pasirodymai būdelėje-džipe. Alternatyviosios mugės dalyviai, ypač jaunimas, turėjo progą paklausyti trankesnės, gyvai „miksuojamos“ muzikos, kuri buvo tarsi atotrūkis nuo visoje Kaziuko mugėje skambančių aukštaitiškų sutartinių.

Vienas iš tų renginių-vaiduoklių – tai „Kaziuko radijas“. Nors radijo vedėja pradžioje žadėjo turiningą programą, tačiau po poros valandų jis dingo it skradžiai žemėn prasmegęs. Pirmąsias gyvavimo valandas radijuje buvo pasakojama apie Kaziuko mugės istoriją, tačiau ją išgirsti galėjo tik stovintys šalia „radijo punkto“. Tik sekmadienį „Kaziuko radijas“ įvykdė vieną iš užsibrėžtų tikslų – rubriką „O ką aš galėčiau pakeisti. Skambutis politikui“. Vienintelis savanoris iš minios – Bronius – turėjo galimybę pakalbėti su savarankiškai išsikėlusių nepartinių kandidatų koalicijos lyderiu, šių metų savivaldybių tarybų rinkimuose gavusiu mandatą Vilniaus mieste, Artūru Zuoku. Savanoris politiko paklausė, ar Vilniaus miesto gatvės bus tvarkomos. A. Zuokas mandagiai padėkojo už skambutį ir pažadėjo, kaip ir dera politikui, jog keliai tikrai bus tvarkomi. Politikas miesto kelių tvarkymą palygino su dantų valymu, tačiau, nepamiršęs savo rinkiminės akcijos, pasiūlė ponui Broniui įsigyti dviratį.

Orientuota į jaunimą, tačiau pritraukusi ir vyresnius lankytojus, kurie mąsliais, kritiškais žvilgsniais stebėjo visą tą šurmulį, užgožtą didžėjų muzikos, Alternatyvioji jaunimo Kaziuko mugė neapsiėjo be nesusipratimų, tačiau pasiūlė nuoširdų, spalvingą, madingą bei menišką turinį.

Patalpinta: Rašiniai