Atėjau. Pamačiau. Norėčiau pakeisti
Ar tu tiki, kad galima pakeisti pasaulį? „Taip,“ – atsako Austėja Beinartaitė ir bando tai daryti. „Forumo teatro“ aktorė dalyvauja ir organizuoja socialinius projektus, kurių tikslas – atkreipti dėmesį į egzistuojančias visuomenės problemas, tarp kurių dažnai minima ir diskriminacija.
Gatvėje – pilietiškumo provokacijos
„Vilniaus Forumo teatras“ kartu su Vilniaus Universiteto dramos teatro trupe „Minimum“ šiuo metu rengia projektą „Gyvenimo veidrodis“. Forumiečiai ir studentai kuria situacijas, kurios atsispindi aktualias socialines problemas. „Sugalvoję jas, eisime į gatvę ir vaidinsime tarp žmonių, kurie nenutuokia, kad tai yra vaidinimas. Bandysime juos įtraukti į veiksmą ir pažiūrėti, ar visuomenė abejinga tam, kas kiekvieną dieną vyksta mūsų šalyje ir visame pasaulyje“, – apie projektą pasakojo Austėja.
Kaip tai atrodys realybėje? Situacijos gali būti įvairios, pavyzdžiui, aktorius transporto stotelėje, parke ar gatvėje ima šiukšlinti. Kiti projekto dalyviai stebės žmonių reakcijas, provokuos diskusijas. Visa tai bus filmuojama slapta kamera, o paskui demonstruojama viešose peržiūrose.
Vilniaus miesto atvirose erdvėse vyksiantis projektas – ne spektaklis ar pramoga, į kurį būtų galima ateiti pasižiūrėti. „Mūsų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į jos pačios veiksmus, pilietiškumą, tolerantiškumą, kovoti su žmonių abejingumu. Aktoriai stengsis iššaukti natūralias reakcijas, padėti žmonėms pamatyti, ką reikia keisti“, – kalbėjo psichologiją studijuojanti Austėja.
Jei išsiskiri iš kitų, turi kovoti
Būsimoji psichologė prie projekto prisidėjo, nes jai įdomu tyrinėti žmonių reakcijas probleminėse situacijose. Ji mano, kad kartais reikia gyvo, realaus pavyzdžio, kad suprastum, kokia viena ar kita problema svarbi ir skausminga visuomenei. „Norisi kažką bent mažais žingsneliais keisti į gera, ir tokie projektai padeda daryti tuos mažus žingsnelius“, – sako Austėja.
Pasak savanorės, kiekvienas visuomenės narys nori jaustis gerai, būti priimtas kaip individas, sulaukti humaniško elgesio. Netolerancija tai griauna, tad diskriminacijos tema projekte labai svarbi. „Lietuvoje kiekvienas iš kitų išsiskiriantis žmogus turi mokėti pakovoti už save, kad galėtų gyventi ir veikti kaip visi visuomenės nariai. Diskriminuoti galima bet ką: senuką, subkultūros atstovą, buvusį narkomaną, bedarbį, blondinę, vyrą, moterį… Nuo to praktiškai niekas nėra apsaugotas. Lietuvoje būtina kalbėti apie toleranciją“, – pabrėžia Austėja.
Socialiniame teatre žiūrovai tampa veiksmo dalyviais
„Gyvenimo veidrodį“ rengia „Vilniaus Forumo teatras“. Tai VšĮ „Menų ir mokymo namai“ tęstinis projektas, organizuojantis daug mažesnių projektų: vaikiškas Kalėdų spektaklis vaikų namų auklėtiniams, diskusijų vakarai su žinomais žmonėmis, meno vakarai, jaunimo ir paauglių socialinio atsparumo ugdymas, vasaros dienos stovyklos, nematomas teatras.
„Forumo teatras“ paremtas socialinio teatro metodu, sukurtu brazilo Augusto Boalo. Į Lietuvą socialinis teatras atkeliavo 2004 m. Spektaklių metu iškeliamos socialinės aktualijos, į veiksmą įtraukti žiūrovai reiškia nuomonę, diskutuoja apie veiksmo dalyvius ir įvykusį konfliktą, ieško problemų sprendimo būdų, vaidina drauge su aktoriais, bandydami pakeisti istorijos baigtį. Skleisdami diskusijų teatro idėją, aktoriai keliauja po Lietuvos mokyklas, dalyvauja įvairių organizacijų renginiuose, inicijuoja kitų miestų jaunimą kurti savo socialinį teatrą.
