Šaržas – paprastas, bet neprastas

Vilniaus senamieščio gatvėse dažnai galima pamatyti ant kėdutės sėdintį menininką, laikantį popieriaus lapą ir laukiantį žmonių, norinčių save išvysti kiek kitokiame amplua – lengvesniame, kvailesniame ir juokingesniame. Tie menininkai – šaržistai.

Šaržas – nemirtingas. Algimanto Snarskio šaržas.

„Šaržas – tai viena iš humoro formų mene“, – tikina tapytojas Virginijus Viningas užsiimantis šia veikla jau penkiolika metų. Šaržas ne tik viena iš formų pašiepti pozuotoją, tai kartu ir labiausiai akiai matomų veido bruožų išryškinimas, kuris dažniausiai klientus nustebina dviprasmiškai: kartu ir juokingai, kartu ir graudžiai. Kaip išlaikyti tą balansą, kad klientas būtų patenkintas ir paveiksle matytų tikrąjį save? „Paprasčiausiai turi jausti, ar žmogų galima šaržuoti stipriau, ar reikia silpniau“, – paprastai ir aiškiai atsako V.Viningas.

Žmonių humoro jausmas esti skirtingas – tai dar viena problema šaržistui. Jis turi per kelias akimirkas perprasti klientą, jog atsižvelgtų ir į šį faktorių. Juk vienam bus juokinga ir miela pamatyti savo dideles akis ar burną popieriuje, o kitam klientui didele nosimi, pavaizduota atvaizde, galima įvaryti kompleksą. Negana to, susilaukti ir pagrūmojimo kumščiu. Dailininkas Algimantas Snarskis juokaudamas sako, kad per visą piešimo laikotarpį tik vieną kartą užsakovai buvo nepatenkinti, nes patys atsiuntė ne tą nuotrauką, kurią reikėjo. „Aš visada laikausi etikos normų, pats kartais pasiūlau kai ko nepiešti“, – teigia dailininkas. Piešiant šaržus svarbu įtikti ne tik klientui, tačiau būti patenkintam ir savimi – juk tai svarbi detalė tobulėjant.

Galima pastebėti, kad dabar Vilniaus, Kauno ir kitų didžiųjų miestų gatvėse žymiai rečiau sutiksi šaržistą. Ar tai tapo nepopuliaru? Ar visi persikėlė dirbti į namus? Ar tai pelninga veikla? Virginijus įvardija, jog būtent dėl papildomų pinigų šaltinio pradėjo užsiiminėti šiais humoristiniais piešiniais, tačiau dabar vien iš šaržų išgyventi neįmanoma. „Pelninga buvo anksčiau, prieš kokius penkerius metus“, – teigia tapytojas Virginijus.
Nors šaržas yra meno kūrinys, tačiau kaip bebūtų keista, įgudęs piešėjas pavaizduoti žmogų popieriuje gali įvairiai. V.Viningas užtrunka vos tris keturias minutes, o A.Snarskis turi paaukoti net penkias šešias valandas tam, kad nupieštų vieną šaržą. „Mano braižas piešti smulkiai iki adatos skylutės lygio. Visada piešiu taip, lyg tai būtų mano paskutinysis darbas“, – sako A.Snarskis.

„Menas, taip pat ir šaržai yra nemirtingi. Jie vienokia ar kitokia forma išliks visada populiarūs ir reikalingi, nes tai yra labai asmeniškas produktas“, – tikisi vienas žinomiausių Lietuvoje šaržistų A.Snarskis.

Patalpinta: Rašiniai