Kas yra gelotologija
Yra mokslo šaka, tyrinėjanti reiškinį su kuriuo susiduriame vidutiniškai septyniolika kartų per dieną. Šis reiškinys priverčia mus verkti, bet tuo pat metu pakelia nuotaiką, o kartais nuo jo pradeda skaudėti pilvą. Mokslas apie juoką vadinamas gelotologija.
Juokas suartina žmones. Nuotrauka iš „Flickr“. Smegenys turi humoro jausmą
Gelotologai tiria juoko poveikį žmogaus organizmui iš psichologinės ir fiziologinės perspektyvos. Vienas pirmųjų tyrinėti juoką pradėjo JAV neurobiologas Robert Provine. Eksperimentų metu mokslininkas nustatė, kad juoką sukelia smegenyse vykstantys procesai. Visų pirma, kairioji smegenų žievės dalis pradeda pokšto analizę. Dėl to suaktyvėja priekinė smegenų dalis. Vėliau dešinysis smegenų pusrutulis pokšto analizę užbaigia. Pasibaigus šiems procesams elektrinis impulsas perduodamas į smegenų dalį, atsakingą už jusles. Galų gale, pradedama stimuliuoti motorikos sekcija ir sukeliamas juokas.
R. Provine taip pat pasiūlė tris universalias juoką sukeliančias priežastis. Pirmoji, neatitikimo teorija – kai logika kertasi su realybe: mes juokiamės, kai tikimės vieno, o pamatome arba išgirstame kitką.
Antroji, pranašumo teorija – kai juokiamės iš kieno nors kito nesėkmės, klaidos ar kvailumo, pavyzdžiui, iš draugo, kuris nuriedėjo nuo laiptų. Ir, trečioji, palengvėjimo teorija – kai jaučiame didelę įtampą ir ji baigiasi, pavyzdžiui, komiškas intarpas dramoje.
Humoro jausmas – paveldimas
Pasak neurobiologo R. Provine, kaip ir iš ko juokiamės, užkoduota genuose. Savo studijoje pavadinimu „Kikenantys dvyniai“ mokslininkas argumentavo, kad net ir kūdikystėje vienas nuo kito atskirti dvyniai turi beveik identišką juoką ir humoro jausmą.
R. Provine teigia, kad juokas yra labai primityvus ir nesąmoningas artikuliavimas. Šį mechanizmą turi visi – juokas yra universalaus žmogaus žodyno dalis. Egzistuoja tūkstančiai kalbų, šimtai tūkstančių dialektų, tačiau juokas visur yra daugmaž vienodas.
Beje, teiginys „juokas – geriausi vaistai“ nėra iš piršto laužtas. Juokas ne tik padeda kovoti su stresu, bet ir padidina raudonųjų kraujo kūnelių bei deguonies kiekį organizme. Besijuokiant smegenyse gaminamos medžiagos, turinčios savybę malšinti skausmą ir kelti euforiją. Be to, juokas suartina žmones. O gerų draugų kompanija visada pakelia nuotaiką – pagerina savijautą.
Gelotologija Lietuvoje
Juoko mokslu yra domėjęsis Kauno Medicinos universiteto docentas Kęstutis Grinevičius, tačiau šiuo metu mokslininkas jau išėjęs į pensiją. O Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros profesoriaus, habilituoto daktaro Albino Bagdono teigimu, šiuo metu Lietuvoje juoko tyrimų nevykdoma. „Juoku šiek tiek domisi tie, kurie studijuoja emocijas. Juk kiekvieno psichinio reiškinio nepaversi mokslu. Taip atsirastų ir verksmologija, ir liūdnologija, depresologija ir panašiai“, – komentavo mokslininkas.
