Akcija, kurios tikslas skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra, per penkerius savo gyvavimo metus išaugo. 2005 – aisiais vieną suaugusiųjų kategoriją teturėję Metų knygos rinkimai palaipsniui įtraukė vaikų ir paauglių kategorijas, taip praplėsdami savo auditoriją bei populiarindami meilę literatūrai jaunimo tarpe.

Renginio sumanytoja ir koordinatorė Rūta Kačkutė džiaugėsi akcijos pasisekimu ir didėjančiu populiarumu: „Šiemet švenčiame mažą jubiliejų – penkerių metų sukaktį ir mes džiaugiamės, nes, kaip tėvams, kurių vaikams sueina penkeri metai, atrodo, kad jau vaikas užaugo, kad jau visai savarankiškas, tai taip ir mūsų akcija – jau užaugo ir yra savarankiška“.

Šiais metais rinkimuose dalyvavo ir už Metų knygą vaikų, paauglių ir suaugusiųjų kategorijose balsavo beveik 9 tūkstančiai skaitytojų. Jie savo balsą galėjo atiduoti už ekspertų komisijos atrinktas, nuo 2008 m. iki 2009 m. išleistas knygas. Balsavimas vyko internetu, telefonu, paprastu ir elektroniniu paštu. Akciją rengė Lietuvos radijas ir televizija, Kultūros ministerija ir Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka.

Televiziją  reikia žiūrėti po to, kai perskaitai knygą

Metų  knygos rinkimų laureatų apdovanojimuose buvo prisiminta vasario 21-ąją minima dar viena proga – Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas įteikė apdovanojimus už taisyklingiausios lietuvių kalbos vartojimą poetei Ramutei Skučaitei ir rašytojui Mariui Jonučiui.

Įteikti Metų knygos rinkimų 2009 apdovanojimus rašytojams į Knygų mugėje vykstančią ceremoniją atvyko Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Jis tikino, jog akcijos penkmetis dar tikrai ne pabaiga ir kad nepaisant krizės tokia akcija privalo gyvuoti ilgai.

„Noriu pasidžiaugti šia gražia akcija nepaisant visko, kas vyksta, ir jeigu šiandien Rūta su dvejone kalbėjo, kad tikimės susitikti kitais metais, aš pabandysiu pasakyti, kad tikrai susitiksime, nes mums, Lietuvos radijui ir televizijai, iš tiesų yra garbingas reikalas padėti rinkti Metų knygą. Nors knyga yra televizijos konkurentas, bet aš vis vien sakau, kad televiziją reikia žiūrėti po to, kai perskaitai knygą“, – teigė A. Siaurusevičius.

Lauknešėlis ir kiškiui Morkui

Mažųjų  skaitytojų mėgstamiausia knyga šiais metais buvo išrinkta šmaikšti ir pamokanti dailininko Kęstučio Kasparavičiaus pasaka „Kiškis Morkus Didysis“, kuriai iliustracijas sukūrė, be abejonės, pats autorius. Paklaustas, kiek laiko užtruko parašyti knygą, menininkas neslėpė, kad daugiau kūrybinių valandų pareikalavo piešimas nei rašymas, nors tiksliai laiko, skirto knygos kūrimui, jis niekada neskaičiavo.

Nuo savo leidyklos apdovanojimų ceremonijos metu Kęstutis Kasparavičius gavo ir lauknešėlį, skirtą pačiam kiškiui Morkui su mėgstamiausiomis personažo daržovėmis, bei padėką už puikią knygą ir už galimybę leidyklai „Nieko rimto“ žaisti.

„Jaučiuosi gerai, nes kaip katiną, pavyzdžiui, kas paglosto, tai jis pradeda murkti, o kai paspiria, jis bėga šalin pabrukęs uodegą, tai čia taip pat. Kai pagiria, visada malonu“, – į klausimą, kaip jaučiasi, kai jo pasaka tapo Metų knyga vaikų kategorijoje, subtiliai atsakė K. Kasparavičius.

Tarsi gavusi Oskarą

Kita Metų knygos rinkimai 2009 laureatė, gavusi apdovanojimą paauglių Metų knygos kategorijoje už savo šmaikštų ir šiek tiek ironišką romaną „Blogos mergaitės dienoraštis“, Kristina Gudonytė. Ji juokdamasi kalbėjo ir neslėpė savo džiaugsmo: „Jaučiuosi, kaip Oskarą gavusi, nors nežinau, ką reiškia gauti Oskarą“.

Romano autorė teigė, jog parašyti šią knygą nebuvo sunku: „Ji labai arti manęs – pusiau biografinė. Labai daug dalykų iš mano tikrų dienoraščių. Aš viską atsimenu labai gyvai, tą visą nelengvą paauglystės laikotarpį“.

Žurnalistės Kristinos Sabaliauskaitės istorinio romano sėkmė

Suaugusiųjų  kategorijoje Metų knygos rinkimuose 2009 pirmąją vietą užėmė Kristinos Sabaliauskaitės istorinis romanas „Silva Rerum“. Autorė pernai irgi buvo pagerbta –  pripažinta geriausia Lietuvos ryto žurnaliste bei apdovanota Jurgos Ivanauskaitės premija.

„Istorinis romanas daug kam atrodo nepopuliarus, apdulkėjęs žanras, bet aš visą laiką maniau, kad mūsų istorija yra labai įdomi ir labai spalvinga. Juk tokių dalykų nesugalvos net lakiausia fantazija. Kodėl to niekas nesurašo į kažkokį pasakojimą? Labai didelis atpildas yra tas, kad skaitytojai ne tik perskaito knygą, bet perskaitę jie nori įsitikinti, ar iš tikrųjų viskas buvo taip. Jie vaikšto po Vilniaus gatves ir ten bando atrasti visus tuos maršrutus. Galbūt pasiima kažkokią profesionalaus tyrinėtojo akademinę knygą ir paskaito apie Vilniaus gatves ir apie XVII a. ir, man atrodo, tai yra puiku“, – kalbėjo ir dalinosi savo džiaugsmu, jog pavyko sudominti skaitytojus istorinio žanro knyga, kokios dažnai būna daugeliui neįdomios, knygos „Silva Rerum“ autorė.

Tardama padėkos žodį Kristina Sabaliauskaitė pažadėjo iš Lietuvos kultūros ministerijos gautą 1000 Lt premiją knygų pavidalu išdalinti Lietuvos bibliotekoms, kurioms jų šiuo metu labai reikia.

Susiję