Leonido Donskio vadovėlis ugdys pilietinį sąmoningumą
Šiemet vykusioje Vilniaus knygų mugėje savo dar dažais kvepiantį pilietinio ugdymo vadovėlį, skirtą 10-ų klasių moksleiviams, pristatė filosofas, profesorius, visuomenės ir politikos veikėjas, europarlamentaras Leonidas Donskis. Šia proga buvo suorganizuota diskusija „Ar Lietuva vis dar mūsų projektas?“, kurioje be autoriaus dalyvavo kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys ir visuomenės veikėjas, pedagogas Vytautas Toleikis.
„Man daug tenka bendrauti su jaunais žmonėmis. Matau, kad jų širdyse nebeliko tos romantinės gaidos, kuri vyravo, kai Lietuva išplėšė nepriklausomybę“, – sakė L. Donskis, paklaustas, kaip nusprendė parašyti vadovėlį pilietiškumo, žmonių laisvės ir įsipareigojimo temomis. Jis tokią situaciją apibūdino kaip istorijos išnykimą ir tik rinkos ekonomikos vyravimą. Filosofas teigė, jog NATO ar Europos Sąjunga nesukurs Lietuvai visuomenės gyvenimo – tą mes turime padaryti patys. Vadovėlis pradedantiems socialiai besiformuoti žmonėms – šešiolikmečiams – gali tai padėti padaryti. „Aš matau mūsų valstybėje problemų. Viena iš jų – Lietuvos viešoji erdvė, informacijos erdvė, kuri neskatina šviesos“, – kalbėjo Leonidas Donskis. Taip pat vadovėlio autorius pridūrė, jog kelionėse paskaitęs užsienio spaudos, grįžęs nebenori į rankas imti lietuviškosios, kurioje, anot L. Donskio, tėra suvedinėjamos tam tikros sąskaitos ir rašomi „geltoni revanšistiniai straipsneliai“. „Viešosios erdvės formavimas – labai rimtas ir svarbus uždavinys Lietuvai“ – teigė Leonidas Donskis. Naudodamasis savo vadovėliu jis kreipiasi į jaunimą ir kelia klausimus: kas yra laisvė, patriotizmas, įsipareigojimas, socialumas.
Dialogas su jaunimu
Renginio vedėjas, kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys paklausė Leonido Donskio, ko jis tikisi iš šešiolikmečių, kuriems paskyrė vadovėlį. „Man norisi kreiptis į žmones, su kuriais galima megzti dialogą, kelti klausimus, į kuriuos jie anksčiau ar vėliau turės atsakyti“, – aiškino vadovėlio autorius. Taip pat jis teigė, kad visuomenė priėjo tokį laikotarpį, kai turi pasirašyti naują socialinį kontraktą – ar mes esame pasiruošę toliau kurti šitą šalį? Į šį klausimą turi atsakyti jaunimas, su kuriais būtina šnekėtis. Jo manymu, dialogas su jaunais žmonėmis gali būti užmegztas tik tada, kai į juos kreipiamasi ne kaip į vaikus, vartojant knygose nuvalkiotas saldžias frazes, bet kaip į suaugusiuosius. Štai todėl šiame vadovėlyje yra daug Viljamo Šekspyro, Nikolo Makiavelio, Džonatano Svifto ir kitų literatūros grandų veikalų.
Toks vadovėlis sudomino mokytoją bei visuomenės veikėją Vytautą Toleikį, kuris parengė vadovėlio metodinę medžiagą. „Leonidas Donskis ryžosi pasakoti jaunimui,- vadovėlio privalumus atskleidė V. Toleikis, – didžioji mokyklų tragedija ir yra ta, kad ji nebepasakoja, o tiesiog pasitiki technika, klausimynais, testais. Taip pamirštama istorija“. V. Toleikis apgailestavo dėl dabartinio žemo visuomenės kultūros lygio. Anot jo, kartelė taip žemai nuleista, jog atrodo, kad kultūrą valdo vien tik LNK kanalas ir žurnalas „Žmonės“. „Mokyklose vaikai diskutuoja apie nieką, remdamiesi DELFI portalo komentarais arba nuogirdomis. Leonidas Donskis siūlo jiems diskutuoti iš teksto“, – aiškino V. Toleikis.
Vadovėlyje – politinės temos
Kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys taip pat negailėjo komplimentų L. Donskio vadovėliui. „Skaitant šią knygą iš karto sužavi pilietinė aistra, moraliniai įsitikinimai. Tai tarsi šaukinys – imkite Lietuvos Respubliką į savo rankas ir kartu kurkite šį kraštą!“ – kalbėjo D. Kuolys. Vadovėlio pratarmėje sakoma, kad pilietinis abejingumas žudo pasaulį. D. Kuolys uždavė retorinį klausimą: ar ryšis su tuo polemizuoti mokytojai ir ar jie pasiruošę tas temas svarstyti? Juk kai kuriose gimnazijose draudžiama kalbėti apie politiką, o šis vadovėlis – vien apie tai. Netgi V. Šekspyro drama „Romeo ir Džuljeta“ pateikiama kaip politinis kūrinys. Tokį vadovėlio posūkį L. Donskis paaiškino taip: „Viljamas Šekspyras apskritai yra politinis dramaturgas. Būtų didžiulė žala jį atskirti nuo politinio konteksto“.
Atsakymas lieka dešimtokams
Konferencijai artėjant į pabaigą, filosofas Leonidas Donskis teigė, jog didžiausia žmonių atsakomybė yra laisvė. Jis pacitavo Imanuelio Kanto mintį: „Barbaro laisvė – mosuoti kirviu virš svetimos galvos. Civilizuoto žmogaus laisvė – kai kitas pripažįsta jį esant laisvą“. Padėti suvokti laisvę kaip vertybę – tai vienas iš pilietinio ugdymo vadovėlio tikslų.
Atsakymą į klausimą „Ar Lietuva vis dar mūsų projektas?“ diskusijos dalyviai paliko skaitytojams. Anot jų, į tai bus atsakyta 16-mečių mokinių, kuriems vadovėlį ir paskyrė autorius Leonidas Donskis.