Laisvos žurnalistikos almanachas

irasasav

Glaustai užrašius Lietuvos žurnalistikos metraščių istoriją ji atrodytų taip: tarpukariu – „Lietuvos žurnalistų sąjungos metraštis“, nuo 1973 iki 1990 m. – metraštis „Žurnalistika“, nuo 1990-ųjų – almanachas „Žurnalistika“. Gilinuosi į naujausiąjį – nepriklausomos Lietuvos ir necenzūruojamos žiniasklaidos etapą. Kas, kaip ir… kodėl išleisti tik du almanachai?

Pirmasis – po 18 metų pertraukos…

Atgavus nepriklausomybę Lietuvos žurnalistams atsivėrė platūs horizontai: vadovavimasis žodžio laisve, o ne valstybės kontrole, žanrų ir formų įvairovė, didžiulis pasitikėjimas (apie 80 %) žiniasklaida. Žurnalisto profesija, pabudusi iš sovietinės cenzūros, tarsi vėl formavosi iš naujo. Nenuostabu, kad ilgą laiką „Žurnalistikos almanacho“ – leidinio, įamžinančio tai, kas jau yra nuveikta – paprasčiausiai nereikėjo.

Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto docentė Audronė Nugaraitė teigia: „Po nepriklausomybės atkūrimo žurnalistams atsivėrė didelės galimybės rašyti apie iki tol draustas temas, turėti daug informacijos šaltinių, galimybė mokytis iš vakarų kolegų. Todėl poreikis turėti savo profesinį leidinį nusitęsė gerokai į ateitį. Atėjus laikui, kai žmonės pajuto alkį savam profesiniam leidiniui, tai ir ivyko“. Alkis buvo pajaustas 2008 m., kuomet Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) atgaivino metraščio leidybą. Atskaitos tašku laikant nepriklausomybės atgavimą, buvo išleistas almanachas „Žurnalistika 1990-2007“.

„Pagrindinis  tikslas – vienoje knygoje išgyventi 17 metų – buvo nelengvas. Nes jeigu leidimas būtų nenutrūkęs, tam būtų skirti septyniolika almanachų. Turėjome beveik dviejų dešimtmečių žurnalistų bendruomenės gyvenimo virsmą, kurį reikėjo sudėlioti į tam tikras lentynėles“, – prisimena A. Nugaraitė, šio almanacho redakcinės kolegijos pirmininkė. Kartu su ja redakcinę kolegiją sudarė žurnalistai Vidas Mačiulis, Aldona Žemaitytė, Dainius Radzevičius, Jonas Staselis, Aldona Svirutavičiūtė ir metraščio „Žurnalistika“ autorius Domijonas Šniukas. Almanacho redaktorė – Vinco Kudirkos premijos laureatė Aurelija Arlauskienė.

Tačiau negalima teigti, jog per tuos 18 metų Lietuvos žurnalistai neturėjo profesinio leidinio – iki almanacho pasirodymo buvo leistas mėnraštis „Žurnalistų žinios“. LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius sako: „Almanacho idėja buvo brandinta ne vienerius metus, tačiau įgyvendinta tik uždarius „Žurnalistų žinias“. Buvo nutarta, kad pigesnį, bet ne tokį efektyvų mėnesinį leidinį geriau pakeistų metinis almanachas.“

…antrasis – po vienerių

Antrojo almanacho nereikėjo laukti taip ilgai: po metų, 2009-aisiais šiek tiek pasikeitusi redakcinė kolegija užsiėmė naujojo almanacho kūrimu. Lapkritį dienos šviesą išvydo Almanachas „Žurnalistika 2008“, kuriame jau ne 17-os, o vienerių – 2008-ųjų – metų Lietuvos žurnalistikos istorija. Tokį patį dizainą ir tekstų pobūdį išlaikiusį leidinį norima paversti kasmetine tradicija – 2010-aisiais galima tikėtis pasirodysiant šių metų žurnalistikos metraštį.

Vienintelis koją pakišti galintis veiksnys – finansavimo trūkumas. Jau šiųmečio almanacho leidybai skirta pinigų suma buvo keturis kartus mažesnė už „Žurnalistika 1990-2007“ kaštus. Nepaisant to, Aurelija Arlauskienė, kuri buvo ir antrojo almanacho redaktorė, teigia besitikinti, kad 2008 m. atgaivinta almanacho „Žurnalistika“ leidyba nenutruks. „Viliuosi, kad almanacho leidėjas – Lietuvos žurnalistų sąjunga – tam kilniam tikslui lėšų tikrai ras“, – sako almanacho redaktorė.

Reikalingumas – neabejotinas

Kad almanacho leidybai pavyks surasti lėšų leidžia tikėtis tvirta LŽS pozicija dėl metraščio reikalingumo. „Žurnalistikos almanachas tikrai yra reikalingas. Visuomenėje žurnalistika nėra atspindima leidiniuose ir kitose medijose, todėl pačių žurnalistų, ekspertų ir kitų žmonių analizė bei įžvalgos vienoje vietoje bent kartą per metus padeda iš šono pažiūrėti į daugelį procesų, trendencijų ir problemų“, – sako LŽS pirmininkas D. Radzevičius.

Leidinio reikalingumu neabejoja ir A. Arlauskienė, teigianti: „Almanachas „Žurnalistika“ – unikalus ir vienintelis tokio pobūdžio leidinys leidybos rinkoje, iš esmės atspindintis įvairias pastarojo laiko žiniasklaidos raidos tendencijas, fiksuojantis žurnalistikos kroniką, pristatantis išskirtines asmenybes ir jų darbus.“

Nors krizės metu žiniasklaidos padėtis – viena iš sunkiausiųjų, 2008-aisiais atgaivintas, jau nepriklausomos Lietuvos žurnalistikos almanachas pamažu įsibėgėja. Reikia tikėtis, jog ši iniciatyva taps gražia tradicija, kasmet sukuriančia unikalų profesinį metraštį.

Patalpinta: Lietuvoje, Žiniasklaida