Keturiolikmetė, turėjusi visus šansus mirti

Monika nebejautė saiko nei alkoholiui, nei narkotikams. V. Samarinaitės nuotr.
Monika nebejautė saiko nei alkoholiui, nei narkotikams. V. Samarinaitės nuotr.

Per vienerius metus, tarp savo keturiolikos ir penkiolikos metų, Monika buvo įklimpusi į narkotikus, išgyveno artimo draugo mirtį ir savo rankose turėjo du milijonus. Po to jos svaiginantys naktiniai vakarėliai baigėsi ir ji pradėjo gyventi iš naujo.

Narkotikai

„Viskas prasidėjo nuo vienos atsitiktinės pažinties internete“, – giliai įkvėpusi pradėjo šiaulietė Monika (vardai pakeisti). Interneto pokalbių svetainėje ji susipažino su viena mergina. Iš pradžių tai buvo paprastas susirašinėjimas, mėgstamos muzikos dalybos, pokalbiai apie gyvenimą ir iškilusias problemas. Matydamos, kad puikiai sutaria, paauglės nusprendė susitikti.

„Linksmai šnekučiavomės vaikštinėdamos miesto centre, kai prie mūsų priėjo jos draugai. Iki šiol nesuprantu, iš kur Giedrius, Tomas ir Paulius apie mane žinojo viską: ką veikiu, kiek man metų, ką geriu ir panašiai“, – pasakoja  Monika. Jaunuoliai pradėjo bendrauti ir kartu leisti laiką.

Nauja draugystė netruko įsisiūbuoti tiek, kad mergina su savo draugais ištisas dienas ir vakarus leido Giedriaus namuose. „Buvom pakankamai laimingi, neskaičiavome pinigų. Važiuodavome į Palangą ledų, o į Kauną – arbatos. Giedriaus namuose mačiau gero ir blogo. Gero – tai meilę, draugiškumą, rūpestį, pasitikėjimą. Blogo – daug pinigų, narkotikų, alkoholio. Toks gyvenimas truko apie pusę metų“, – pasakoja Monika.

Narkotikų jai davė draugai. „Pradžioje tik kartais parūkydavome, tačiau vėliau marihuaną traukdavome vietoj cigarečių. Net nemąstydavom, kodėl tai darome ir kad tai pavojinga. Viskas buvo dėl linksmybių. Paskui jau neužteko ir marihuanos. Stipresnius narkotikus vartodavome tik per šventes, o jos būdavo kiekvieną savaitgalį“, – neslepia  Monika.

Per visą tą laiką tėvai taip ir nesužinojo, kad ji buvo narkomanė. Jie manydavo, kad dukra išgėrinėja arba labai pavargusi, nes namo grįžta labai vėlai. Niekas nesitikėjo, kad Monika visas dienas ir vakarus praleidžia Giedriaus namuose besisvaigindama.

Beje, kompanija nė karto neturėjo jokių incidentų su teisėtvarka. „Pamenu, kaip su policininkais net žolę esame rūkę. Beje, vaikinai narkotikus per sieną gabendavo tiesiog lagaminuose! Visi buvo bendrininkai, todėl taip lengvai ir gyvenome“, – atvirauja Monika.

Nelaimių  pradžia

Tačiau Moniką ėmė persekioti vis skaudesnės nelaimės. Vieną vakarą einant namo ją užpuolė nepažįstami vaikinai. Jie atrodė niekuo neišsiskiriantys iš tipiškų to meto šiauliečių: treningai, skustos galvos ir baisus žodynas. „Mane ištiko šokas. Po to, kai man užlaužė rankas, mažai ką teprisimenu. Pamenu, kad dviese laikė rankas, o kiti ant manęs rėkė, liepdami kažką atiduoti. Nežinau, ko jiems iš manęs reikėjo. Man smogė du kartus, tačiau nieko nejutau. Atsipeikėjau, kai jau viena klūpėjau ant žemės. Pamačiau srūvantį kraują“, – su pauzėmis pasakoja Monika.

Tai vyko prieš pat centrinį policijos komisariatą, viską matė viena porelė, tačiau niekas net nesiruošė kviesti pagalbos. Suvokusi, kad smarkiai kraujuoja, Monika skambino ne medikams, bet Giedriui. Jis merginą nusivežė į savo namus. „Iki galo nieko ir nesupratau. Dar kartą atsipeikėjau jau Giedriaus namuose. Tada mane prigirdė milžinišku kiekiu alkoholio ir narkotikų, kad nejausčiau skausmo. Alkoholį pylė ir ant žaizdos“, – prisimena Monika. Vaikinai iškvietė privatų gydytoją. Medikas pasiūlė Moniką vežti į ligoninę, tačiau jaunuoliai jį perkalbėjo, esą tai nebūtina, nes kils daugybė problemų. Tada medikas vietoje užsiuvo žaizdą, vėliau namie prižiūrėjo, kol pasveiko. „Gydytojas tepasakė, jog žaizda durtinė ir trūko tik kelių milimetrų iki širdies. Turėjau visus šansus mirti. O dėl ligoninės, tai tas gydytojas pats iš mano bernų pirkdavo žolę“, – be emocijų tarė Monika.

Deja, užpuolimas neprivertė merginos susimąstyti, ir ji toliau gyveno kaip gyvenusi, bendravo su savo „šeima“. „Po nelaimės pradėjau dar daugiau vertinti gyvenimą ir dar daugiau vartoti narkotikų. Kai vartoji narkotikus, suvoki, kad gyvenimas gali baigtis bet kada, todėl kiekvieną dieną stengiesi gyventi taip, kad patirtum kuo didesnį malonumą“, – prisimena mergina. Vienos „šventės“ metu Monika bandė susileisti heroino. Tačiau nuo to ją išgelbėjo jos draugas Giedrius. Jo brolis perdozavęs mirė tiesiog jam ant rankų, todėl vaikinas norėjo išgelbėti  Moniką.

Draugo mirtis

Atėjus vasarai, Monika išvažiavo į kaimą ir sulaukė draugų skambučio. Jai pasakė, kad Giedrius miršta. Telefono ragelyje mergina išgirdo paskutiniuosius draugo žodžius – „Čia dėl tavęs“. Vaikinas mirė perdozavęs. „Į laidotuves nenuvažiavau, nes nenorėjau matyti to vaizdo. Tomas su Pauliumi ant manęs už tai supyko. Dvejus metus save kaltinau dėl Giedriaus mirties. Man vaidenosi, girdėjau balsus, jutau patį Giedrių šalia“, – net dabar trūkčioja Monikos balsas.

„Mano draugai nebuvo gatvės valkatos, viską atiduodantys už gramą. Giedrius su Tomu patys prekiavo narkotikais. Tokio lygio dileriai būna labai turtingi. Gyvenome didžiuliame name už Šiaulių. Spintose galėdavai rasti visko: alkoholio, cigarų, marihuanos, kitokių narkotikų. Apačioje net vyno rūsys buvo. Pinigų neskaičiavome. Per visą tą laiką už narkotikus, alkoholį nemokėjau nė cento. Viskas buvo vaikinų“, – pasakojo Monika.

Palikimas

Giedrius dalį savo turto buvo užrašęs Monikai. Kita dalis priklausė Tomui ir Pauliui. Vaikinai nusprendė, kad geriausia išeitis – parduoti visą turtą ir gautus pinigus pasidalyti. „Tomas man į rankas davė banko kortelę ir pasakė, kad, jei mokėsiu taupyti, man šių pinigų užteks visam gyvenimui“, – prisiminė mergina. Patikrinusi savo sąskaitą banke mergina pamatė, kad Giedrius jai paliko du milijonus litų. „Numaniau, kad suma bus didelė. Juk buvo namas, o jame – krištolinės vazos, vyno rūsys, spintos, pilnos narkotikų… Bet kad tiek…“ – pasakoja Monika. Tačiau ji paveldėtų pinigų nepasiliko. Visus juos atidavė Tomui. „Tada man nereikėjo tokių pinigų. Atrodė, kad tai išeitinė išmalda. Taip pat maniau, kad tie pinigai gali mane pririšti prie Tomo“, – pasvarsčiusi sakė Monika. Ji nebebendrauja su buvusiais draugais. Tik su Pauliumi pasikalba per kiekvienas Kalėdas. „Iš mūsų rato nieko Lietuvoje nebėra. Tomas su savo dukrele gyvena Anglijoje“, – pasakoja mergina.

Monika tvirtina visiškai atsiribojusi nuo savo ankstesnio gyvenimo. Šiuo metu ji nevartoja narkotikų, studijuoja universitete. „Apie praeitį  stengiuosi negalvoti. Riba buvo Giedriaus mirtis. Visi tie įvykiai – labai didelė patirtis. Turėjau gauti diplomą už gyvenimišką patirtį“, – šypteli mergina.

Patalpinta: Publikacija