• Net giedriausią naktį žmogus gali pamatyti tik apie tris tūkstančius žvaigždžių. Vien mūsų galaktikoje jų yra apie šimtas milijardų.
• Apskaičiuota, kad žvaigždžių kiekis Visatoje yra didesnis negu smėlio krislelių kiekis visus pasaulio paplūdimius kartu sudėjus. Giedrą naktį matome žvaigdžių sulig sauja smėlio.
• Kai žvelgiame į plika akimi matomą Andromedos galaktiką, kuri yra už 2,3 milijono šviesmečių nuo mūsų, šviesa, kurią matome, yra 2,3 milijono metų amžiaus. Taigi mes matome galaktiką tokią, kokia ji buvo prieš daugiau nei du milijonus metų.
• Saulės šviesa mus pasiekia per 8 minutes, taigi mes matome saulę tokią, kokia ji buvo prieš beveik 10 minučių. Saulė galėtų sprogti ir keletą minučių mes vis dar nieko apie tai nežinotume!
• Jei galėtume Saturną patalpinti į milžinišką vonią, jis plūduriuotų. Saturno tankis mažesnis nei vandens.
• Yra tokia neutroninių žvaigždžių rūšis. Jei pasemtume bent arbatinį šaukštelį tokios žvaigždės masės, tas šaukštelis svertų apie 112 milijonų tonų.
• Jupiteris yra sunkesnis nei visos kitos Saulės sistemos planetos kartu sudėjus.
• Aukščiausias Saulės sistemos kalnas yra Marso planetoje ir vadinasi Olympus Mons. Jis trigubai aukštesnis už Everestą, o kalno dydis užimtų maždaug pusę Ispanijos ploto.
• Žemę pasiekia pusė milijardosios visos Saulės energijos.
• Keliaujant šviesos greičiu, perskristi mūsų galaktiką prireiktų šimto tūkstančių metų.
• Diena Merkurijuje (laikas, kurį jis užtrunka, kad apsisuktų aplink savo ašį) yra lygi 59 Žemės dienoms. Merkurijaus metai trunka 88 dienas, tai reiškia, kad metuose yra mažiau nei dvi dienos!
• Jeigu segtuko galvutės dydžio Saulės dalelę patalpintume Žemėje, negalėtumėte saugiai stovėti 145 kilometrų spinduliu nuo tos dalelės.
• Per metus Saulė iš Žemės išgarina šimtą tūkstančių kubinių metrų vandens.
• Jupiteris veikia kaip didžiulis dulkių siurblys, sutraukiantis meteoritus ir kometas. Kai kurie skaičiavimai rodo, kad be Jupiterio gravitacinės jėgos didesnių objektų, pasiekiančių Žemę, kiekis būtų dešimt tūkstančių kartų didesnis.
• Tarp Marso ir Jupiterio skrieja septyni asteroidai, pakrikštyti lietuviškais vardais. Pirmasis jų Čiurlionio vardu pavadintas 1984 metais. Po to sekė Lietuva, Vilnius, Straižys, Kaunas bei Ažusienis, kurio krikštynas šventėme 2006 metais. Asteroidas Nr.141496, Lietuvos astronomų Kazimiero Černio ir Justo bei Kazimiero Zdanavičių atrastas dar 2002 metais, krikštynų sulaukė šį rudenį. Jam suteiktas Bartkevičiaus vardas, pagerbiant žymų lietuvių astronomą Antaną Bartkevičių.
• Kitas lietuvių astronomas Rimvydas Janulis pateko į astronomijos istoriją kaip pirmasis lietuvis, tapęs už Saulės sistemos ribų esančios planetos atradimo bendraautoriumi. Karštą žvaigždę subnykštukę V391Peg, skriejančią Pegaso žvaigždyne, kelyje lydi trijų Jupiterių masės planeta. Žvaigždę kelerius metus tyrė net 23 astronomai iš 12 šalių. Atrastoji planeta yra labai įdomi, nes tai žvaigždės, buvusios raudonąja milžine ir nusimetusios viršutinius sluoksnius, liekanos. Vadinasi, planeta pergyveno savo žvaigždės agoniją ir nesuiro. Milžinės vietoje likusi subnykštukės sistema spindi maždaug už 4500 šviesmečių nuo Saulės.

Parengta pagal astronomija.info.

Susiję