Puola ir bankus, ir muzikos klausytojus

Programišiai (vadinamieji „hakeriai“) veikia vis dažniau ir vis platesniu frontu. Štai  „Delfi.lt“ naujienų portalas pranešė, kad kai kurie šalies bankai pradėjo blokuoti kreditines korteles dėl galimų duomenų vagysčių (http://www.delfi.lt/news/economy/business/bankai-blokuoja-korteles-del-galimos-duomenu-vagystes.d?id=24664003). Kitas naujienų portalas – Alfa.lt  yra rašęs, kad programišiai įsilaužė į valdančiųjų socialdemokratų (LSDP) tinklapį internete (http://www.alfa.lt/straipsnis/188655/?Internete..programisiu.isilauzimas.i.LSDP.puslapi..atnaujinta.=2008-06-29_20-27). O „Lrytas.lt“ buvo pranešta, kad net ir klausytis muzikos nėra saugu, nes programinėje įrangoje yra prasigraužęs virusas (http://www.lrytas.lt/-11617581741161713882-windows-kirminas-prasigraužė-į-dalį-ipod-grotuvų.htm).

Kirminai ir Trojos arkliai

„Virusai yra kompiuterinės programos, tačiau kenksmingos. Jos gali pavogti jūsų asmeninius duomenis, sugadinti asmeninius failus, dokumentus,  pažeisti programinę įrangą ar perimti visišką kompiuterio kontrolę. Vėliau piktavaliai, naudodamiesi virusinėmis programomis, gali padaryti nusikalstamą veiklą, pasinaudodami asmeniniu jūsų kompiuteriu“, – aiškina Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas Razbadauskas.

Virusai yra grupuojami į kirminus ir „trojanus“. Kirminai – tokios virusinės programos, kurios gali pačios daugintis, kopijuoti save ir plisti internete. Kirminas gali daugintis nesustodamas tol, kol išnaudos kompiuterio duomenų talpą arba išplis po visą tinklą ir sutrikdys jo darbą. Daugiausia kirminai plinta elektroniniu paštu ir aktyvuojami atidarius bylą, pridedamą prie laiško. Trojos arkliai – „trojanai“ patys nesidaugina, o pasislepia kitose kompiuterinėse programose ir veikia kaip naudinga programa, tačiau iš tikrųjų sukelia kenksmingus padarinius. Veikiantis „trojanas“ pavojingas, nes sudaro virtualų koridorių tarp programišiaus ir vartotojo kompiuterio.

Vėliau piktavalis iš kito asmens kompiuterio gali pasisavinti bet kokius duomenis, dokumentus ir padaryti piktavališką, nusikalstamą veiklą, kaip pavyzdžiui, siųsti nepageidaujamas elektroninio pašto žinutes, vadinamuosius „spamus“. Su jais atkeliauja daug virusų, dažniausiai kaip prisegti failai ar su nuorodomis į kokią nors internetinę svetainę. Interneto naudotojas, aplankęs tokią svetainę, bandomas apkrėsti kenkėjišku programiniu kodu, pasinaudojant jo naudojamų programų saugumo spragomis. Ypač pavojingos kenkėjiškos šnipinėjimo programos (angl. spyware), kurios renka asmeninius duomenis: banko slaptažodžius, prisijungimo kodus, elektroninio pašto adresą.

Saugumas priklauso ir nuo jūsų

M. Razbadauskas pataria naudoti antivirusines, antišnipinėjimo, užkardas bei kitas saugos programas. Specialistas siūlo nuolat atnaujinti visas apsaugos ir taikomąsias programas, operacinę sistemą. „Kartą per mėnesį derėtų kompiuterį patikrinti su kita antivirusine programa. Nereikia įrašyti naujos antivirusinės, nes kompiuterį galima patikrinti „online“ antivirusinėmis versijomis, apsilankius gamintojų internetiniuose puslapiuose“, – rekomenduoja specialistas.

Tačiau kaip apsisaugoti nuo žmonių, kurie nori išgauti, pavyzdžiui, banko sąskaitos numerį ir prisijungimo kodą? „Jei įdiegta antivirusinė programa yra su šnipinėjimo programa – tai apsaugo. Bet, jei pasitelkiamos socialinės inžinerinės atakos, pavyzdžiui, elektroniniai laiškai, siūlantys jums suvesti tam tikrus duomenis, neva, bankas vykdo kažkokią naują autorizaciją ar kitą veiklą, saugumas priklauso nuo paties žmogaus“, – aiškino interneto saugumo žinovas.

Reikia atkreipti dėmesį, kad niekada jokia institucija ar bankas neprašys suvesti jokių savo asmeninių duomenų elektroniniu paštu, nelieps apsilankyti kažkokiame internetiniame puslapyje. Tas internetinis puslapis gali atrodyti analogiškas tikrajam, gali skirtis viena pavadinimo raidė, bet yra sukurtas blogiems tikslams.

Jei žmogus jau nukentėjo nuo internetinių vagių ir jam ištuštino banko sąskaitą jis turi nedelsdamas kreiptis į savo banką ir policiją.

Susiję