Šį klausimą galima užduoti gimnazijų ir vidurinių mokyklų vadovams, universitetų rektoriams, švietimo ekspertams ir… verslo atstovams, diktuojantiems studijų madas. Jauno žmogaus pasirinkimai kainuoja. Būtent taip galima interpretuoti viešojoje erdvėje jau kurį laiką verdančias diskusijas ir pareiškimus. Informacinių technologijų sektoriui trūksta darbuotojų, tačiau darbo biržą lanko viešojo administravimo diplomais nešini aukštųjų mokyklų absolventai.
Europos Komisija išplatino pranešimus apie tuščias darbo vietas, kurių nepajėgs užpildyti 2015-ųjų senojo žemyno visuomenė. Paradoksalu, tačiau tuo pat metu netyla kalbos apie išaugusį jaunimo nedarbą, grasantį sunkiu atsitiesimu po euro krizės. „Europa sensta, todėl mums reikia supratingesnių kompiuterių, kurie mus pakels, paduos daiktus“, – sako Vilniaus universiteto matematikos profesorė Valentina Dagienė.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Raimondas Čiegis skeptiškai žvelgia į pranašavimą, kokių specialistų trūks ateityje – Žiulio Verno plunksnos verti spėjimai tikrovėje keičiasi tris kartus per mėnesį ir palieka su amžinu klausimu – o kas žino, kas laukia po penkiolikos metų.
Vis dėlto, planuoti tenka. Vis daugiau nuomonių lyderių Der Spiegel ir The Economist ir kituose leidiniuose kalba apie Vakarų šalių ekonomikos atsigavimą, klausia, ar tik jaunimas nesukurs naujos – nedarbo krizės? Jauni bedarbiai guls dirbančiajai mažumai ant pečių, kai didžiosios informacinių technologijų kompanijos žais nešvarius žaidimus bandydamos viena iš kitos persivilioti geriausius darbuotojus ir su viltimi kreipsis į visuomenę išgyvendamos specialistų stygių.
Kas kaltas dėl tokio ateities scenarijaus? Universitetų komercializacija, skatinanti sukurti kuo daugiau socialinių studijų programų vietų ir taip susižerti stojančiųjų krepšelius? Medijos, apipilančios vienadienės informacijos srautu ir pučiančios į akis lengvos vizualinės medžiagos kūrėjų ir dendžių kultūros miglą? The Guardian sako, kad tai švietimo sistemos ir, visų pirma, mokymo įstaigų kaltė.
Priemonių europinės institucijos ėmėsi įvairių – nuo jaunimo veiklumo skatinimo įtraukiant į organizacijas iki tiesioginių projektų jaunų darbuotojų skaičiaus augimui. Informacinių technologijų studijas siūlantys Lietuvos universitetai imasi studijų programų populiarinimo. Štai Informiko konkursai moksleivius kviečia piešiniuose įamžinti informatikus. Manote, kad informatikai, kodų rašytojai ir kiti IT pasaulio gyventojai vaikų akyse – vienišo ir rutiniško gyvenimo ikonos? Ne. Nupiešk Informikui draugę – siūlo minėtojo konkurso organizatorė. Nors tai neleidžia apskaičiuoti, kaip tokios, pavadinkime tai akcijomis, veikia augančios darbo jėgos požiūrį į skaitmeninės rinkos sektorių, tačiau tokių iniciatyvų, kaip, pavyzdžiui, CODE, atsiradimas rodo, kad iniciatyva veikia būsimosios darbo jėgos požiūrį.
Jaunimui tenka atsakyti į nemažai klausimų: kodėl ir kaip gali kainuoti laisvė rinktis lengvesnius kelius ir kartu su dar keliais tūkstančiais flamingų (juk minia negali klysti, tiesa?) kovoti už būvį perpildytame vadybininkų sektoriuje? Kaip tapti vizionieriais, galinčiais nuspėti savo pasirinkimų aktualumą ateities pasaulyje?
Į šiuos klausimus atsakymų ieško ekspertai ir praktikai. Visa tai – šioje skaitmeninėje platformoje. Įdomių atradimų!
Skaitmeninę platformą parengė Vilniaus universiteto žurnalistikos instituto 4 kurso studentė Vita Kuodytė ir studijų skyriaus inžinierius Justinas Tamosynas.
Kūrybinio darbo vadovė – lekt. dr. Jolanta Mažylė.