Viešojoje erdvėje trūksta informacijos
Parengė: Karolina Bobinaitė
Analizuojant mano surengtos parengtos apklausos duomenis, net 69 žmonės iš 200 nežinojo, kad šiemet Lietuva pirmininkaus ES Tarybai. O paklausti, ar viešojoje erdvėje pateikiama pakankamai informacijos pirmininkavimo tema, net 137 respondentai atsakė neigiamai. Kas dėl to kaltas – prastai išvystyta ryšių su visuomene programa ar patys piliečiai, nesidomintys tuo, kas vyksta šalyje?
Išgirdusi kolegų skundus dėl sunkiai surandamos informacijos Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai tema, nusprendžiau sužinoti ar tą patį patiria ir šalies piliečiai, norėdami sužinoti naujienas susijusias su pirmininkavimu. Viename interneto portalų sukūriau nedidelę apklausą ir išsiunčiau su prašymu užpildyti ir pasidalinti su draugais. Apklausoje dalyvavę 200 respondentų buvo įvairaus amžiaus – nuo 18 iki 59–erių metų, skyrėsi jų gyvenamoji vieta, išsilavinimas. Daugiausia į mano prašymą užpildyti apklausą, atsiliepė moterys, jos sudarė net 67 proc. visų apklaustųjų.
Atsakymas į pirmą klausimą mane nustebino – net 69 iš 200 žmonių nežinojo, kad Lietuva pirmininkaus ES Tarybai. Tai pakankamai didelis skaičius, ir jis kelia nemažą susirūpinimą. Naršydama internete aptikau keletą portalų, kurie turi atskiras rubrikas ar skiltis skirtas pirmininkavimo temai. Tai oficialus, pirmininkavimui skirtas, puslapis – http://espirmininkavimas.urm.lt/, kurį kuruoja Užsienio reikalų ministerija ir jame talpina visas naujienas susijusias su pirmininkavimu.
„Facebook“, „Twitter“ ir „Youtube“ tinkluose taip pat yra sukurtos oficialios, pirmininkavimui skirtos, paskyros. Kitas portalas – lietuva.lt taip pat turi skiltį, kurioje talpinama informacija šia tema. Taigi, informacija aktyviai platinama, kodėl tiek daug nežinančių? Taip pat klausiau respondentų, ar jie yra lankęsi mano anksčiau minėtose interneto svetainėse. Rezultatai vėl nenudžiugino – 84 procentai apklaustųjų teigė nesilankę nė viename minėtame interneto portale. Likę 16 proc. respondentų, kurie nors kartą lankėsi viename iš oficialių pirmininkavimui skirtų portalų, teigė, jog juose nerado visos informacijos, kurios ieškojo. Taip atsakiusių žmonių buvo apie 47 proc. asmenų.
Nepaisant to, antrasis pagal populiarumą atsakymas į klausimą „Iš kur sužinojote, kad Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai?“ buvo „iš interneto“, t.y. net 23 procentai. Peržiūrėjus lietuviškų naujienų portalų rubrikas, paaiškėjo, kad vienintelis žinių portalas Delfi.lt turi atskirą pirmininkavimui skirtą skiltį. Kiti naujienų vartai šios informacijos neišskiria iš politinių naujienų srauto. Tuo pačiu principu naujienas, susijusias su pirmininkavimu skelbia ir spauda, kurią respondentai pažymėjo kaip trečią pagal populiarumą priemonę, iš kurios jie sužinojo apie pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai (18 proc. respondentų). Lydere tapo televizija – 25 proc., toliau seka radijas (12 proc.), mokymosi įstaigos (10 proc.), šeima ir draugai (6 proc.) bei socialiniai tinklai (5 proc.)
Paskutinis klausimas – „Ar manote, kad viešojoje erdvėje trūksta informacijos pirmininkavimo tema?“. Dauguma žmonių, net 68 proc., atsakė, kad informacijos trūksta. Kyla klausimas – kodėl taip yra? Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai yra tikrai svarbus šalies politinio gyvenimo įvykis.
Kaip teigiama oficialiame pirmininkavimui skirtame puslapyje, pirmininkavimas ES Tarybai mūsų šaliai atvers ne tik plačias politines galimybes, bet ir prisidės prie šalies populiarinimo, nes Lietuva taps Europos Sąjungos politinių įvykių centru, todėl į šalį susmigs užsienio žurnalistų akys ir fotoaparatai. Taip pat sulauksime galybės tarptautinių renginių ir svečių iš kitų Europos valstybių, o tai žada gerus laikus verslininkams ir aptarnavimo bei turizmo sektoriams. Sugebėjau rasti nemažai straipsnių, kurie skelbia naudos iš pirmininkavimo galimybes, o žiniasklaidos naujienų portaluose kasdien galima aptikti bent du rašinius tiesiogiai susijusius su pirmininkavimu. Žinant visa tai, galima teigti, kad šalies gyventojams informacijos šia tema tikrai netrūksta, tačiau ieškant oficialios institucijų pateikiamos informacijos gali iškilti sunkumų. Ne vienas mano kolega, rengdamas savo straipsnį, susidūrė su keblumais komunikuodamas su valdžios institucijomis.
Taigi, gal ne informacijos, o noro domėtis aktualijoms trūksta šalies gyventojams? Ar piliečiams trūksta ryškių stendų ir švieslenčių gatvėse, kurios afišuotų, kad Lietuva šiemet pirmininkauja ES Tarybai? Manau, reikia tik noro ir šiek tiek laiko, ir kitą kartą pildant panašią apklausą, gauti rezultatai nebenuliūdintų.