Lietuva – kosminė valstybė

2014 metais vasario 28-ąją Lietuva pagaliau tapo kosmine valstybe. Iš Tarptautinės kosminės stoties (TKS) į orbitą buvo paleisti du pirmieji lietuviški nanopalydovai –„LitSat-1“ ir „LituanicaSAT-1“. Lietuva tapo viena iš 65 pasaulio valstybių, kosmose turinčių savo aparatus. Tačiau tai – tik pradžia: šiais metais į orbitą bus paleistas naujas „LituanicaSAT-2“ projektas.

Pirmųjų lietuviškų palydovų paleidimas iš Tarptautinės kosminės stoties. NASA nuotr.

Iki tol, nepaisant to, jog Lietuvoje nuo 2007 metų veikia Lietuvos kosmoso asociacija, šalis negalėjo pasigirti dideliais pasiekimais šioje srityje – kosminėje erdvėje nėra buvęs nei vienas lietuvis, šalis neturėjo savo palydovo. Tiesa, bandymų buvo. Vienintelis lietuvis astronautas Rimantas Antanas Stankevičius buvo ruošiamas skristi į kosmosą, tačiau 1990 metais žuvo pilotuodamas lėktuvą aviacijos šventėje Italijoje. Nors į Žemės orbitą nebuvo iškeltas nei vienas lietuviškas palydovas, Ernestas Kalabuckas buvo netoli šio tikslo – jam pavyko į 33 kilometrų aukštį meteorologiniu balionu iškelti savo sukonstruotą fotoaparato dėžę ir nufotografuoti Žemę.

Galutinai įgyvendinti lietuviško palydovo idėją kosmose lietuvių inžinieriems Laurynui Mačiuliui ir Vyteniui Buzui pasiūlė Nacionalinė aeuronautikos ir kosmoso administracija (NASA), kai jie stažavosi NASA tyrimų centre, Kalifornijoje. Šie lietuvių mokslininkai ir buvo vieno iš pirmųjų lietuviškų Žemės palydovų  „LituanicaSAT-1“ kūrėjai.

Paleidus savarankiškai skrieti kosminėje erdvėje pirmuosius lietuviškus palydovus, Kauno technologijos universitete (KTU) sukurtas palydovas „LitSat-1“ ištransliavo žodžius „Lietuva myli laisvę“, o Vilniaus univesiteto (VU) sukurtame palydove „LituanicaSAT-1“ buvo įrašytas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės balsas: „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“. Įdomu, jog Lietuva – pirmoji šalis po JAV, kuri sugebėjo vienu metu į orbitą paleisti 2 palydovus. Šie palydovai kosmose skriejo apie pusmetį, kol galiausiai, įskrieję į Žemės atmosferą, sudegė („LitSat-1“ – gegužės 22 dieną, „LituanicaSAT-1“ – liepos 28-ą).

Misija buvo dedikuota legendinio Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui paminėti. Šios misijos tikslas buvo ne tik paleisti į orbitą pirmąjį lietuvišką palydovą ir tapti kosmine valstybe, bet ir suburti lietuvius mokslininkus iš viso pasaulio, išbandyti lietuvių kurtas technologijas, atlikti pirmuosius lietuviškus tyrimus, nufotografuoti pirmąsias lietuviškas nuotraukas iš kosmoso.

Projektų „LitSat-1“ ir „LituanicaSAT-1“ kūrėjai ir įgyvendintojai tiki, jog šie technologiniai eksperimentai padėjo pagrindą Lietuvos tobulėjimui kosminėse misijose. „Nors iš pradžių palydovą kūrėme iš smalsumo, tačiau vėliau visa tai virto į tikro palydovo misiją Žemės orbitoje. Įgavome didžiulės patirties, subūrėme stiprią mokslininkų komandą, pasirengusią dirbti tolesniuose projektuose“, – aiškino V. Buzas.

Mokslininkai sustoti nežada – šiais metais planuojama į orbitą paleisti naują „LituanicaSAT-2“ palydovą. Kūrėjai teigia, jog šis projektas jau ne demonstracija ar simbolinė misija, projektuojama kur kas sudėtingesnė sistema, kuri turėtų prailginti mažųjų palydovų misijos laiką orbitoje 5–6 kartus. „Būsimas projektas jau nebėra prasidėjęs nuo eskizų ant servetėlės kaip pirmasis– kuriame projektą, turintį tiek mokslinės, tiek komercinės vertės. Lietuvai tai yra didelis indėlis, atsiranda pakankamai nauja ir unikali pramonės sritis, susijusi su kosmine inžinerija“, – tikino vienas iš  „LituanicaSAT-2“ palydovo kūrėjų V. Buzas.

Projektas dalyvaus tarptautinėje QB50 misijoje, kurios metu orbitoje skries 50 mažųjų palydovų, atliksiančių mokslinius termosferos tyrimus. „LituanicaSAT-2“ palydovas į kosmosą bus paleistas iš Jasno kosmodromo Rusijoje. Toks eksperimentas pasaulyje bus atliekamas pirmą kartą.