Pasislėpusi bažnyčia su istorija

Kylant Užupio gatve, net ir patiems budriausiems sunku pastebėti šv. Baltramiejaus bažnyčią. Ji stovi vidiniame kiemelyje – nežinant konkretaus adreso turbūt ir patys pamaldžiausi į mišias pavėluotų. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta pačiame Vilijos upės krante, 1644 metais. Vilnelės pakrantę 20 metų puošusi bažnyčia sudegė, o naujoji buvo pastatyta jau dabartinėje vietoje.

1949 metais bažnyčia buvo uždaryta, o jos mediniai barokiniai altoriai perkelti į Nemenčinės bažnyčią. Tarybų valdžios metais bažnyčioje buvo įrengtos skulptorių dirbtuvės. 1997 m. šv. Baltramiejaus bažnyčia perduota Vilniaus baltarusių katalikų bendruomenei.

Šiandien ši bažnyčia veikia ir yra traukos centras ne tik tikintiesiems, bet ir istorija bei menu besidomintiems žmonėms. Aplankius šią bažnyčią – žvilgtelėkite aplinkui. Juk nuo kalno, ant kurio stovi bažnyčią, atsiveria kvapą gniaužianti Vilniaus panorama. „Aš lauksiu prie Vilniaus, prie pasakų miesto“, – bežiūrint į įspūdingą Vilniaus atvirutę nuo šv. Baltramiejaus bažnyčios kalno ima ir pačios mintyse pradeda skambėti P. Širvio eilės.

Bernardinų kapinės – tarp vakar ir šiandien

Toliau vaikštant po Užupį ir stebint šios vietos ramybę sumišusią su chaosu, nesunku pastebėti dar vieną Užupio perliuką – Bernardinų kapines. Šioms kapinėms – daugiau nei 200 metų. Pirmasis šioje teritorijoje palaidotas Antanas Skimborovičius. Vėliau kapinėse amžinajam poilsiui išlydėti Leonas Borovskis, Jonas Zenkevičius, Vytautas Kairiūkštis ir kiti žymūs ir Lietuvai nusipelnę asmenys.

Šiandien, matant kaip atokiai nuo kapinių yra Vilnelė, sunku įsivaizduoti, jog ji galėtų užlieti kapus. Nepaisant to, devynioliktame amžiuje šioms kapinėms buvo iškilusi grėsmė. Po Antrojo pasaulinio karo palaikai iškelti ir perlaidoti šalia koplyčios iškastoje duobėje.

Jono Meko skersvėjis kviečia puoštis

Visur skubantis ir lekiantis vilnietis žino trumpąjį kelią nuo Užupio gatvės iki Vilniaus dailės akademijos. Šis takelis, Jono Meko skersvėjis, kviečia ne tik sutaupyti laiko, bet ir apsižvalgyti aplink, puošti ir džiaugtis savo miesto, gatvės ar kiemo grožiu.

2010 metais šis takas pakrikštytas Jono Meko skersvėjo vardu. Taip norėta įamžinti šio garsaus kūrėjo nuopelnus Lietuvai. Takelis – labai spalvingas – jį ribojančios sienos pripaišinėtos, einant juo galima pastebėti labai daug detalių ir puošmenų, kurios sukurtos ne tik vietinių gyventojų, bet ir garsių menininkų.

Jono Meko skersvėjyje buvo sukurti Užupio kabantys sodai (Babilono kabančiųjų sodų atspindys), o po kelerių metų šis takelis buvo dekoruotas menininko iš Vokietijos – J. Mundinger.

Susiję