Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas sako, kad prekybos vietose vis dar vyrauja grynieji, tačiau jis yra įsitikinęs, kad mokėjimai kortelėmis, kurie Lietuvoje vis populiarėja ir yra efektyvesni, ilgainiui išstums grynuosius. Jam pritaria SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius. Jo teigimu, SEB banko klientai jau dabar dažniau atsiskaito kortele ir pasirenka automatinį e. sąskaitų apmokėjimą.

Lietuvos banko duomenimis, mokėjimo kortelių rinka išsiskiria sparčiu augimu: 2015 m., palyginti su ankstesniais metais, mokėjimų kortelėmis skaičius išaugo 21 proc., o vertė – 28 proc. Lietuvoje išleistų mokėjimo kortelių skaičius viršija gyventojų skaičių (2015 m. pabaigoje vienam gyventojui teko 1,2 mokėjimo kortelės), o daugiau nei 90 proc. gyventojų, turinčių mokėjimo sąskaitą, turėjo ir bent vieną mokėjimo kortelę.

Tačiau, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje kortelėmis atsiskaitoma retai – vienam Lietuvos gyventojui 2014 m. teko beveik 60 mokėjimų kortele. Vidutinis ES rodiklis yra beveik 60 proc. didesnis, o kai kurios ES valstybės Lietuvą lenkia net 3–4 kartus.

Elektroniniai mokėjimai efektyvesni

Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo teigimu, elektroninių mokėjimo operacijų, įskaitant mokėjimus kortele, Lietuvoje nuolat daugėja, tačiau, atsiskaitant prekybos vietose, vis dar vyrauja grynieji pinigai. Ilgainiui ši situacija, pašnekovo manymu, turėtų pasikeisti, ir elektroniniai mokėjimai įgytų daug svarbesnį vaidmenį.

Paklaustas apie grynųjų pinigų pakeitimo mokėjimo kortelėmis privalumus, M. Jurgilas sako, kad elektroniniai mokėjimai efektyvesni nei grynieji pinigai. Pastarieji esą daug kainuoja visuomenei, tačiau jų sąnaudos (bankomatų tinklo ir klientų aptarnavimo padalinių išlaikymas, transportavimo išlaidos, banknotų spausdinimas) nėra iki galo atskleistos visuomenei, ir dažnai yra įskaičiuojamos į kitų paslaugų kainą.

Elektroniniai mokėjimai taip pat reikalauja investicijų, tačiau jų atveju galima pasiekti masto ekonomiją – kuo daugiau vykdoma mokėjimų, tuo mažiau kainuoja vienas mokėjimas. Taigi perėjus prie elektroninių mokėjimų, visuomenė gali sutaupyti.

Gyventojams elektroniniai mokėjimai taip pat užtikrina didesnį lėšų saugumą: vagystės atveju, galimybės susigrąžinti prarastus grynuosius pinigus praktiškai nėra. Mokėjimų negrynaisiais pinigais atveju užtikrinama lėšų apsauga, teisės aktuose numatyta didžiausia nuostolių suma tenkanti vartotojui praradus mokėjimo priemonę.

Grynuosius renkasi rečiau

SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius Linas Januševičius pasakoja, kad per pastaruosius kelerius metus gyventojų atsiskaitymo įpročiai keičiasi: jie vis rečiau renkasi kelią bankomato link. Jie esą vis dažniau renkasi patogesnius atsiskaitymo būdus: atsiskaito kortele, pasirenka automatinį e. sąskaitų apmokėjimą. Remiantis SEB banko statistika, 2011 m. pradžioje viena mokėjimo kortele prekybos ir paslaugų vietose per ketvirtį vidutiniškai buvo atsiskaitoma 18 kartų, o pernai metų pradžioje šis atsiskaitymų skaičius viena mokėjimo kortele pasiekė 25 kartus per ketvirtį.

L. Januškevičius pasakoja, kad reaguodami į tokius gyventojų elgsenos pokyčius, vis daugiau prekybininkų ar paslaugų teikėjų siekia sudaryti galimybę klientams atsiskaityti mokėjimo kortele.

,,Vien pernai įrengėme 3 tūkstančius naujų mokėjimo kortelių skaitytuvų, tai yra 15 proc. daugiau nei 2014-aisiais“, – sako L. Januškevičius. Pasak jo, didelė dalis kortelių skaitytuvus įsigijusių įmonių – mažos bendrovės, paslaugas teikiančios ar prekes parduodančios tik vienoje vietoje, pavyzdžiui, turgaus prekeiviai, nedidelės aprangos ir aksesuarų, suvenyrų parduotuvės, floristai, kirpyklos.

Be to, galimybe klientams atsiskaityti mokėjimo kortele pastaruoju metu vis labiau domisi ne tik didžiųjų miestų verslininkai. Pernai daug elektroninių kortelių skaitytuvų buvo įdiegta ir mažesniuose Lietuvos miestuose: Palangoje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Anykščiuose.

L. Januškevičius pastebi, kad gyventojai vis labiau nori kasdienius finansų klausimus tvarkyti savarankiškai, nuotoliniais kanalais: internetu, visą parą veikiančiu banko pagalbos telefonu, socialiniame tinkle „Facebook“ ar pasinaudodami nemokamų internetinių pokalbių programa „Skype“. Į banko padalinius jie užsuka, kai prireikia patarimų finansų klausimais. Be to, turintieji išmaniuosius telefonus naudojasi banko programėlėmis, tokiu būdu tikrindami sąskaitos likutį, pervesdami pinigus ir mokėdami mokesčius.

Siekia, kad grynaisiais atsiskaitytų kuo mažiau

Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku parengė ir pateikė Vyriausybei naują Mokėjimų įstatymo redakciją. Šiuo įstatymo projektu siekiama, kad atpigtų bankų ir kitų kredito įstaigų paslaugų įkainiai, gyventojai aktyviau naudotųsi elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, mažėtų atsiskaitymai grynaisiais.

Projektu į nacionalinę teisę būtų perkeliamos Europos Sąjungos Mokėjimo sąskaitų direktyvos nuostatos, taip pat įgyvendinamas ES reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio.

Finansų ministro Rimanto Šadžiaus teigimu, dažną Lietuvos gyventojų atsiskaitymą grynaisiais lemia ne tik įpročiai, bet ir dideli bankų operacijų įkainiai. Tad tikslas – šias paslaugas atpiginti. Tai, ministro manymu, paskatintų žmones aktyviau naudotis tiek bankų operacijomis, tiek elektroninėmis mokėjimų priemonėmis. Be to, konkuruodami kainomis, paslaugų teikėjai esą bus suinteresuoti žmonėms teikti kokybiškesnes, modernesnes ir pigesnes paslaugas.

Mokėjimų įstatymo projektu taip pat įgyvendinamas ES reglamentas dėl tarpbankinio mokesčio už atsiskaitymus bankų kortelėmis. Nustatomas 0,2 proc. didžiausias sandorio vertės tarpbankinis mokestis, atliekant mokėjimus debeto kortele, ir 0,3 proc. − kredito kortele. Lietuvoje šio mokesčio dydis buvo nereguliuojamas ir vidutiniškai sudarė 0,94 proc. operacijų vertės debeto kortele ir 1,07 proc. – kredito kortele.

Susiję