Kam gera gyventi Lietuvoje?
Emigracija Lietuvai – ne svetimas reiškinys. Beveik kiekvienas iš mūsų turime draugą, pažįstamą ar giminaitį, gyvenantį, dirbantį ar besimokantį svetur. Ir tikriausiai didelė jų dalis – Didžiojoje Britanijoje.
Girdėti, kad aplinkiniai išvyksta į Angliją, pasidarė taip įprasta ir suprantama, kaip Trispalve išsimarginti skruostus per krepšinio čempionatą. O ir priežastys gana aiškios. Kuris iš mūsų nesame girdėję frazių: „Ten užsidirbsi daugiau“, „Lietuvoje už atlyginimą nepragyvensi“. Ekonominės priežastys verčia darbščius mūsų tautiečius plušti svetur. Tačiau yra ir teisuolių, kurie įsitikinę, jog Lietuvoje įstatymais nesivadovaujama, viskas nuperkama, klesti kyšiai ir korupcija. Būdingas pesimistiškas požiūris ir į valdžią, kuri primena cirką, nes Seime esą sėdi vien klounai. Todėl net nenuėję balsuoti, išreiškia nepasitikėjimą valdžia. Liūdniausia girdėti tuos, kurie apskritai nieko gero čia neįžvelgia, o pastangos pakeisti jų požiūrį panašios į kovą su vėjo malūnais. Todėl nuomonė apie ramius, lėtus, šiaurietiško būdo lietuvius keičiasi. Mus pradeda vadinti pesimistais. Esi priverstas susimąstyti: „Gal tikrai žolė ten žalesnė, o saulė skaistesnė?“ Galime bent pasidžiaugti, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis posakį „prie ruso buvo geriau“ rečiau girdime…
Lietuvos statistikos departamento 2013 m. duomenys parodė, jog savo išvykimą iš Lietuvos tais metais deklaravo 39 tūkst. piliečių. Vieni renkasi dirbti Vokietijoje, kiti – Skandinavijos šalyse, o beveik 18 tūkst. emigrantų savo būsimą gyvenamąją vietą nurodė Jungtinę Karalystę. Tyrimai taip pat parodė, jog Vokietijoje tuo metu jau gyveno beveik 28 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių, Norvegijoje – 45 tūkst., o štai šiek tiek už Lietuvą didesnėje Airijoje lietuvių yra beveik 85 tūkst., Didžiojoje Britanijoje – 135 tūkst. Bent jau lieka tikėtis didesnio palaikymo per artėjančią Euroviziją.
Ar emigracija, tarsi užkrečiama liga, plinta labai greitai ir šis procesas jau nebevaldomas? Ar Lietuva ištuštės? 2014 m. mūsų šalyje gyveno 32 tūkst. užsieniečių. Vienas iš jų, kone visas minėtas emigracijos iš Lietuvos priežastis paneigti galintis britas – Markas Adamas HAROLDAS, dar žinomas kaip Markas Splinteris. Daugiau nei dešimt metų Vilniuje gyvenantis britas nesupranta, kodėl žmonės čia tokie paniurę. Paprašytas trumpai apibūdinti lietuvius, atsakė, jog esame atgrasūs naujoms idėjoms ir atstumiantys viską, kas yra kitaip, nei esame įpratę: „Kai kurie net paranojiškai bijo mano planų Lietuvoje.“ O planų tikrai daug, M. A. Haroldo veiklos sfera labai plati – nuo muzikos iki politikos. M. A. Haroldas – Liberalų sąjūdžio narys – šiemet iškovojo mandatą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Politiko kelias nebuvo lengvas – prieš rinkimus Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo išbraukusi jį iš liberalų kandidatų sąrašo dėl nedeklaruotos gyvenamosios vietos, tačiau teismas šį sprendimą panaikino. Taip M. A. Haroldas tapo pirmu Lietuvoje užsieniečiu, patekusiu į savivaldybės tarybą ir tikisi visapusiškai prisidėti prie vilniečių gyvenimo gerinimo: „Taryboje politikai svarsto problemas, su kuriomis aš susidūriau atvykęs gyventi į Lietuvą, todėl turiu tokios patirties, kurios kiti tarybos nariai neturi. Pasinaudodamas ja, tikiuosi prisidėti prie geresnio, atviresnio miesto kūrimo. Kalbu ne tik apie tarptautinius reikalus, bet ir apie naktinio miesto gyvenimo reguliavimą, ryšius su gyventojais socialiniuose tinkluose.“
Liberalių pažiūrų atstovas mato daug gerintinų sričių. Jis norėtų įkvėpti žmonėms optimizmo, laisvesnio požiūrio. Kodėl Haroldas nusprendė atvykti būtent pas mus? Pasirodo, Rytų Europa jam visada buvo įdomi, dėl savo pasirinkimo visiškai nesigaili. O ypač jį žavi Lietuvos sostinė: „Vilnius yra nuostabus miestas, kažkur tarp ramybės ir chaoso, tarsi viduryje miško, bet vis tiek miestas, o dar pats gražiausias senamiestis, kuris verčia mano širdį plakti stipriau. Miestas, kuris pateisina kiekvieną esamą minusą trim pliusais. Ir nors yra dalykų, kurių Vilniui trūksta, taksi iki oro uosto kainuoja tik 5 eurus“, – savo nuomone apie dabartinius namus dalinosi britas. Haroldas pasisako už dvigubą pilietybę Lietuvoje, pats trokšta turėti lietuvišką pasą, kritiškai vertina priežastis, dėl kurių mūsų tautiečiai pasirenka palikti savo gimtinę. Verslininko duonos ragavęs (yra įmonės „Mushroom Agency” vadovas) britas prognozuoja Lietuvos ateitį ir per ekonomikos prizmę. Jo manymu, Lietuvos ekonominė padėtis tik gerėja, o žmonių, kurie emigruoja iš šalies, labai trūksta: „Gyvenimo kokybė čia gana aukšta, manau, kad šalis eina pirmyn teisinga kryptimi, man smagu dirbti tokioje aplinkoje.“ Būtent todėl M. A. Haroldas savo netolimoje ateityje iš Lietuvos išsikelti nesiruošia ir net karo atveju yra pasiruošęs pagelbėti: „Lengva šnekėti, kad be dvejonių kariaučiau, bet susidūrus su pavojumi – greitai persigalvoji. Tačiau turiu čia šeimos narių, turto, vertinu Lietuvą kaip šalį, kuri verta gynybos, todėl, manau, prisidėčiau prie jos net nebūdamas piliečiu.“ Dabartinis brito tikslas – įgyti naujos patirties ir galbūt susilaukti palankesnio vilniečių vertinimo: „Keista būti vadinamam užsieniečiu, kai jau dešimt metų gyveni ne už sienos, o šiąpus.“