Stereotipinė ir tikroji JAV studentų akimis
Jungtinės Amerikos Valstijos. Ištarus šiuos žodžius, galvoje ne vienam iškyla vaizdai: pro daugiaaukščius stiklinius pastatus žmonės su plastikiniais kavos puodeliais rankose skuba į metro. Dirba kontorose, kuriose nėra kabinetų, tik nedidelėmis sienelėmis atskirtos darbo vietos. Parduotuvėje pirkinius deda į kartoninius maišelius, o grįžę namo išklauso balso pašto. Tokius stereotipinius vaizdus mums kuria populiarūs holivudiniai filmai. Ir ne tik jie.
Parduotos vasaros už Atlanto
„Žmonės galvoja, kad ten nuvykus įvyksta stebuklas ir visos svajonės išsipildo. Tai nėra visiška tiesa. Amerika yra galimybių šalis“, – sako jau septintą vasarą į JAV pagal programą „Southwestern Advantage“ pardavinėti edukacinių knygų važiuosianti Lauryna Serapinaitė. Ji baigė ekonomikos studijas Vytauto Didžiojo universitete Kaune, o šiuo metu rašo firmų organizavimo ir vadybos magistro darbą.
Lauryna pasakoja, jog pirmą kartą išvykti ją skatino ne tik noras pažinti šalį bei užsidirbti pinigų, tačiau ir siekis išbandyti save knygų pardavimo srityje, išmokti rinkodaros subtilybių. Iš pradžių, tada dar būsimoji antrakursė, sakė patyrusi šoką dėl sunkaus darbo, kalbos barjero, nepasitikėjimo savimi, tačiau Lauryna nepasidavė. Dabar, po šešių darbo vasarų už Atlanto, ji yra viena iš šios organizacinės srities vadybininkių. Studentė rengia pristatymus apie šią programą Lietuvoje, vykdo atrankas, veda mokymus bei padeda ką tik į šalį atvykusiems studentams, kurie taip pat nori gilinti anglų kalbos žinias, pažinti kultūrą ir, žinoma, užsidirbti.
Nors vasaromis dirbti JAV Laurynai sekasi puikiai, savo gyvenimą ji sieja su Lietuva: „JAV yra gera dirbti ir keliauti, bet ne daugiau. Lietuva yra gimtinė, čia gyvena šeima, draugai ir artimieji,tai – savas kraštas, širdžiai mielas, čia gyvenimą ir reikia kurti.“
Neholivudinė tikrovė
„Iš gyvenimo JAV tikėjausi to, ką mačiau amerikietiškuose filmuose. Deja, vaizdas buvo visai kitoks“, – pokalbį pradeda 23 – ejų emigrantas iš Lietuvos. Devintus metus Čikagoje, Ilinojaus valstijoje gyvenana Laurynas Kubilius. Šiuo metu jis studijuoja finansų analitiką DePaul universitete.
Laurynas kartu su šeima išvyko į Vakarus dar 2005-aisiais, kai tėvai laimėjo „Žaliąją kortą“. Emigrantas prisipažįsta, kad tada, dar būdamas trylikametis vaikas, bijojo išvykti iš šalies, tačiau prisiminęs praeitį suvokia, kaip sunku buvo jo tėvams gyventi Lietuvoje skaičiuojant kiekvieną centą. Šią vasarą sugrįžęs į Tėvynę aplankyti giminių Laurynas buvo šokiruotas maisto, drabužių ir benzino kainų: „Turbūt todėl lietuviai, ypač jaunimas, bėga iš Lietuvos.“
Paklaustas, kaip supranta „Amerikietišką svajonę“, jis liūdnai nusišypso: „Deja, man asmeniškai ši svajonė atrodo juokinga. Praktiškai visi, kurie įdeda minimalių pastangų ir laiko, gali įsigyti ir namą, ir mašiną, taip pat turėti darbą, kuris išlaikytų šeimą.“
Iliuzija ar stebuklas?
Lietuvius visais laikais viliojo nepažinta ir vakarietiška Jungtinių Amerikos Valstijų kultūra, jos žavesys ir išskirtinumas. Net pirmoji masinė emigracijos banga į JAV prasidėjo dar XIX amžiuje, kai lietuviai bėgo nuo carinės priespaudos.
Ne taip seniai, prieš 14 metų, JAV surašymo duomenimis, šalyje gyveno beveik 660 000 lietuvių kilmės žmonių. Kokį stebuklą tautiečiai įžvelgia už Atlanto? Klausimas, į kurį kiekvienas turime skirtingą atsakymą.
