Paukščių kasdienybė – žmogaus gyvenimo atspindys
„Gandras su kitais kaimynais parlėkė linksmas
Ir gaspadoriškai ant kraiko tarškino snapą.
Taip besidžiaugiant jam štai jau ir jo gaspadinė
Iš šaltos gaspados vėl išlindusi rados
Ir su savo snapu meilingą sveikino draugą.“
Kristijonas Donelaitis „Metai“.
Jis atsikelia ankstų rytą, apeina savo namus, sočiai papusryčiauja ir pamaitina vaikus. Tuomet jis keliauja į darbą. Dirba dėl to, kad galėtų išlaikyti savo žmoną bei tris mažamečius vaikus. Žiemą jis mėgsta poilsiauti šiltuose kraštuose, kartais netgi be šeimos, tačiau visuomet grįžta į gimtuosius namus.
Lyg kalbėtumėme apie žmogų, tačiau tai – paukščio kasdienybė. Kristijonas Donelaitis poemoje „Metai“ paukščius siejo su žmogumi, linkėjo dangaus skraiduolius matyti it pavyzdžius ir mokytis kasdienybės vingrybių iš jų, vertinti šeimą ir gimtinę.
Apie paukščių prigimtį, rutiną bei giesmes šnekėjomės su ornitologu Gediminu Petkumi.
Darbą atliko: Rūta Dambravaitė ir Aistė Čiučiurkaitė