Baltijos jūros regionas – klestintis ir ekologiškas

Klaipėdos uostas. C Zabielos nuotr.
Klaipėdos uostas. C Zabielos nuotr.

Baltijos jūros regionas – tai valstybės, kurios ribojasi su Baltijos jūra. Iš devynių net aštuonios priklauso Europos Sąjungai. Nors regiono šalys labai skirtingos, tačiau visos naudojasi kai kuriais bendrais ištekliais ir taip yra viena nuo kitos priklausomos. Dėl šios priežasties bendradarbiavimas yra ypač svarbus. Europos Komisija, siekdama jį gerinti, dar 2009 m. paskelbė komunikatą, kuriame aprašoma visa Baltijos jūros regiono strategija.

Jame išdėstomos visos jūros bei aplinkinių šalių problemos, taip pat kokiais būdais ketinama tas problemas spręsti. Šis Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai prioritetas suskirstytas dar į keturias pagrindines problemines sritis.  Kiekvienoje srityje – atskiri punktai, veiksmai, kurių ketinama imtis.  Visi jie paskirti koordinuoti skirtingoms regiono šalims. Lietuvai, kartu su Suomija ir Švedija, yra patikėti trys.

Visa strategija – vidinė (skirta Europos Sąjungos narėms), tačiau labai svarbus yra bendradarbiavimas su trečiosiomis suinteresuotomis šalimis. Siekiant paties geriausio rezultato, negalima pamiršti ir bendravimo su ne Europos Sąjungos narėmis – Norvegija bei Baltarusija.

Pirmoji siekiamybė – Baltijos regioną padaryti ekologiškai tvarų. Tai liečia daug žmonių, gyvenančių šalia jūros, nes jos užterštumas yra  laba didelis (Baltijos vanduo visiškai pasikeičia tik per trisdešimt metų). Dėl užterštumo gausėja žydinčių dumblių, o jie suvartoja didžiąją dalį deguonies ir jo nebelieka žuvims bei kitiems organizmams.

Tai susiję ir sužuvininkyste. Mažėjant žuvų populiacijai ir naudojantis kai kuriais netinkamais žvejybos būdais, kai atsitiktinai sugaunama nereikalingų rūšių žuvų, nežinia, per kiek laiko Baltijos jūros organizmų gali sumažėti iki kritinio lygio. Todėl labai svarbu išvystyti tokią  žvejybą, kuri nekenktų aplinkai.

Gintautas Lukauskas, tarptautinės laivybos kompanijos ,,MSC‘‘ padalinio Lietuvoje Eksporto skyriaus vadovas: „Ir verslininkai, ir valdžia deklaruoja ekologines problemas, tik manau, kad problemų šioje srityje  daugiau nei energetikoje. Bet kaip gerą veiksmų pavyzdį galiu paminėti, kad pagal nustatytas taisykles laivai Baltijos jūroje gali naudoti tik mažo sieringumo kurą, kuris mažiau teršia aplinką. Dėl šios priežasties buvo padidintas mokestis už krovinių (konteinerų) pervžimą. Dauguma klientų tai sutiko teigiamai, ir netgi nustebo, kad mokestis gana mažas.“

Norint sumažinti šias problemas, veiksmų plane įrašyti penki pagrindiniai veiksmai: mažinti iki patenkinamo lygio mitybinių medžiagų patekimą į jūrą, išsaugoti natūralias gamtines zonas ir gyvūnijos bei augmenijos įvairovę, mažinti kenksmingų medžiagų vartojimą ir jų poveikį, sukurti aplinką tausojančios laivybos regiono modelį, bei prisitaikyti prie klimato kaitos.

Antrasis tikslas – paversti šį makroregioną klestinčiu. Šiuo metu yra jaučiamas gana didelis skirtumas tarp gerai išsivysčiusių vakarinių ir šiaurinių regiono šalių bei besivystančių trijų Baltijos šalių ir Lenkijos. Šiose šalyse esama gana daug išsilavinusių jaunų žmonių, tačiau ne visiškai  išvystyta infrastruktūra nesuteikia tinkamų galimybių. Šia strategija siekiama kuo didesnės integracijos, susijusios su darbo rinka ir prekyba tarp šalių.

Ypač svarbūs yra keli pagrindiniai ekonomikos sektoriai, tokie kaip miškininkystė, žemės ūkis ir jau minėtoji žuvininkystė. Svarbu diegti kuo daugiau naujovių, inovacijų tam, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas ir šių sektorių indėlis į ekonomiką ir plėtrą padidėtų.

„Mano patirtis sako, kad didžiausi skirtumai tarp Europos Sajungos valstybių yra lyginant labiausiai viena nuo kitos nutolusias valstybes. Pavyzdžiui, mums yra gana sunku dirbti su Pietų regiono valstybėmis dėl jų požiūrio į laiko valdymą ar įsipareigojimų vykdymą. Tačiau  Baltijos sesutės kvėpuoja tuo pačiu oru, tai yra  turi panašią istorinę raidą ir atsižvelgiant į kai kuriuos kultūrinius niuansus vieni kitus suprantame labai gerai“, – teigia G. Lukauskas.

Veiksmų plane išdėstyti šie punktai:  norima pašalinti kliūtis vidaus rinkai formuotis, išnaudoti visą regiono mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą, įgyvendinti Smulkiojo verslo aktą, skatinant verslumą, stiprinant mažąsias ir vidutines įmones,  efektyviau panaudojant žmogiškuosius išteklius, stiprinti tvarų žemės ūkį, miškininkystę ir žuvininkystę.

Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos narės UAB „Edvitika“ vadovė Sandra Girdvainienė, paklausta apie dabartinę situaciją ir valdžios veiksmus, sako: „Pastebėjau, jog valdžios institucijų labai formalus požiūris į mokesčių mokėtoją. Yra pasirašomos tarptautinės sutartys, kurių „realus galiojimas“ man kelia abejonių. Tai galėjau pastebėti situacijoje, susijusioje su „Dvigubo apmokestinimo išvengimo“ sutartimi tarp Lietuvos ir Suomijos. Abiejų šalių atitinkamos institucijos pripažįsta, kad tokia sutartis galioja, bet  sprendžiant konkrečią situaciją, jaučiamas tik formalus įstatymo taikymas, visiškai nesigilinama į mokesčio mokėtojo padėtį dviejų valstybių kontekste.“

„Pasiekiamas ir patrauklus regionas“ – tai siekis plėsti susisiekimo galimybes ir kuo labiau padidinti energetinį saugumą. Nepaisant to, kad visas Baltijos jūros regionas nuo seno yra naudojamas prekybos ir bendravimo keliams, daugelį vietų yra sunku ir brangu pasiekti. Menkai išvystytas susisiekimas, paslaugos, sudėtingos sąlygos – visa tai lemia didesnius keliavimo kaštus. Šiuo metu yra norima tiek sausumos, tiek jūros maršrutus padaryti tiesesnius bei labiau tausojančius aplinką. Taip pat sumažinti Rytų ir Šiaurės izoliaciją, nes šie regionai būtų puikūs vartai į Aziją.

Energetinis klausimas taip pat yra svarbus, kadangi daugelis regiono šalių energijos išteklių turi įsivežti iš kitur. Jeigu bendradarbiavimas tarp valstybių būtų glaudesnis, energija būtų saugesnė ir pigesnė. Šiuo metu trys Pabaltijo šalys iš esmės yra atskirtos nuo plačių Europos energijos tinklų (išskyrus vienintelę Estijos ir Suomijos elektros energijos jungtį – Estlink).

Planuojami veiksmai šiais klausimais yra tokie: tobulinti energetikos rinkų pasiekiamumą, efektyvumą ir saugumą, gerinti vidaus ir išorės transporto sąsajas ir išsaugoti bei stiprinti Baltijos jūros regiono patrauklumą, ypač pasitelkus švietimą, turizmą ir sveikatos apsaugą – tai visi veiksmai, planuojami šiuo klausimu.

S. Girdvainienė teigia, jog bendradarbiaujant su kitomis Europos šalimis yra labai jaučiami Lietuvos valdiškų institucijų „nepilnavertiškumo kompleksai“ prieš Europos Sąjungos valstybes senbuves. Valdžios atstovai neypatingai gina Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtoją  tarptautiniu lygmeniu Valdžios veiksmai turėtų būti realūs, ne ištraukų iš įstatymų siuntinėjimas, bet konkretus bendradarbiavimas.

Paskutinė sritis – regiono sauga ir saugumas. Aktyvėjant jūriniam transportui, didėja ir nelaimingų atvejų, kurie paskatintų užterštumą, tikimybė, ypač jei kalbama apie visą naftos pervežimą. Taip pat daugėja ir ekstremalių oro sąlygų, atsirandančių dėl vykstančio globalinio atšilimo, kurioms būtina gerai pasiruošti. Todėl labai svarbu imtis aktyvesnių veiksmų gerinant jūrų saugumo ir priežiūros agentūrų veiklos bendradarbiavimą, koordinavimą ir suderinamumą bei jų reakcijas į nelaimingus atsitikimus.

Esant nevienodoms socialinėms ir ekonominėms sąlygoms bei kitiems skirtumams (pavyzdžiui, apmuitinamų prekių kainų nelygumui), esama ir nusikalstamumo. Žinant dar ir tai, jog kai kurios šalys turi išorines ES sienas, visos narės turi imtis ypatingų veiksmų nusikalstamumo mažinimui bei saugumo užtikrinimui.

Veiksmų plane išskirti šie prioritetiniai tikslai: sukurti saugios ir patikimos laivininkystės regiono modelį, stiprinti apsaugą nuo didelių jūros ir sausumos nelaimių ir mažinti tarpvalstybinio nusikalstamumo mastą ir jo daromą žalą.

Yra ir tokių veiksmų, apimančių visą strategiją, kurie vadinami Horizontaliaisiais veiksmais. Tai integruotų jūros valdymo struktūrų sukūrimas ir vystymas bei jūros ir sausumos panaudojimo erdvės planavimas.

Dar nėra aišku, kokių konkrečių veiksmų imsis Lietuva pirminkaudama Tarybai, tačiau tikimasi, jog jie bus aiškūs ir nukreipti tinkama linkme. Pasak Gintauto Lukausko, dabar „klasikinė problema“ yra politikavimas, kitaip tariant, populistinių idėjų iškėlimas dėl politinių reitingų. Turėtų būti aiškiai nurodomi pragmatiški tikslai ir lobistinių grupių interesai – tai suteiktų aiškumo ir leistų išvengti bereikalingų diskusijų.

Pavykus pasiekti bent dalį išvardintų tikslų, Lietuva įtvirtintų geresnes sąlygas gyvenimui ir verslui Baltijos jūros regione.

Patalpinta: Rašiniai