Pasaulinė kokybė lietuviškai

Nenuvertinant vietinės žiniasklaidos tenka pripažinti, kad licenciniai leidiniai turi pranašumų. Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, paprašytas apibūdinti licencinius žurnalus, vardija jų privalumus: „Be jokios abejonės, licencinių leidinių stiprioji pusė yra turinys apie tokias sritis ir iš tokių vietų, iš kurių, tikėtina, didžioji dalis mūsų žiniasklaidos priemonių nepasiūlo nieko, o jei pasiūlo, tai arba pavėluotai, arba tiktai nuotrupomis. Drįsčiau sakyti, kad net politinė Lietuvos žurnalistika ne visiškai ir ne visada atspindi egzistuojančią įvairovę, nes mes koncentruojamės į vietinius politinius reiškinius, įvykius ir žmones, o tarptautinė politika lieka užribyje – šias spragas nesunkiai geba užpildyti licencinių leidinių medžiaga“.

Dienraščių Vilniaus diena, Kauno diena, Klaipėda ekonomikos priedo redaktorė Jolita Žvirblytė sako matanti dvi licencinių žurnalų leidybos medalio puses: „Lietuvoje tikrai trūksta kokybiško žiniasklaidos turinio, kurio galime pavydėti užsienio skaitytojams arba kurį gauname skaitydami užsienio spaudą. Antra medalio pusė yra ta, kad Lietuvoje leidžiami licenciniai žurnalai, iš kurių tikimasi aukštesnės kokybės, neretai priversti vaikytis „populiarųjį“ skaitytoją ir dėl to po kurio laiko neišsiskiria iš kitų vietinių leidinių“.

National Geographic vyriausiasis redaktorius Frederikas Jansonas kaip didžiausią pranašumą išskiria investicijų į leidinio turinį galimybes, kurias iliustruoja išties įspūdingai. „Didžiausias licencinio leidinio privalumas, manau, yra jo kokybė, tai yra investicijos, skiriamos konkretaus straipsnio parengimui. Licencinis žurnalas, platinamas visame pasaulyje. Pavyzdžiui, National Geographic, turintis daugiau nei 10 mln. prenumeratorių, dažniausiai gali samdyti geriausius autorius ir fotografus. Straipsniai šiam žurnalui paprastai rengiami metus ar ilgiau, o fotografai, ruošdami iliustracijas straipsniui, apkeliauja 7–10 valstybių. Straipsnius žurnalui rašo ne tik etatiniai žurnalistai, bet ir kitų garsių leidinių, kaip New York Times, bendradarbiai, geriausi savo srities ekspertai, žinomi rašytojai ar tokie žmonės kaip Jamesas Cameronas. Skaičiuojama, kad „investicijos“ į vieną straipsnį siekia 100 tūkstančių JAV dolerių ir daugiau – prabanga, kurios negali sau leisti vietiniai leidiniai ir kuri atsispindi kokybėje“, – pasakoja F. Jansonas.

Apie išskirtines licencinių leidinių galimybes kalba ir IQ, Intelligent life vyriausiasis redaktorius Ovidijus Lukošius: „The Economist pasamdė rašytoją Nicholą Shakespearą, parašiusį knygą apie garsią Peru baleriną, kuri yra nuteista iki gyvos galvos už tai, kad turėjo ryšį su vienu Peru teroristu. Jis nuvyko į Peru, susitiko kalėjime su savo knygos heroje ir paėmė iš jos interviu, kuris buvo išspausdintas žurnale Intelligent Life. Štai, pavyzdžiui, Top Gear turi galimybes išbandyti geriausius automobilius keliuose skirtinguose žemynuose, kad būtų parašytas vos vienas straipsnis. Toks buvo straipsnis apie „Range Rover Evoque“, kuris buvo išmėgintas dykumoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Škotijos kalnuose, Las Vegase (JAV) ir Islandijos ledynuose“.

Ne vien vertimai

Žurnalų rinkoje išskirtinė yra politikos ir ekonomikos žurnalų grupė žiniasklaidos gurmanui, ieškančiam gilesnės pasaulio ir Lietuvos įvykių analizės. Juose rasime įvairių sričių ekspertų išsamaus analitinio požiūrio rašinius. Greta lietuviškų autorinių leidinių, tokių kaip Veidas, Verslo klasė ar Valstybė, matomi ir pagal licencijas leidžiami žurnalai, kaip IQ, Intelligent Life, metinis leidinys The World in. Šiuose leidiniuose gausu autentiško turinio, parengto aukštos kvalifikacijos Lietuvos žurnalistų, bei rinktinių straipsnių, aktualių ir išmaniai pritaikytų šalies rinkai.

Žvilgsnį prikausto ir įspūdingi mokslo populiarinimo žurnalų, kviečiančių pažinti pasaulį, viršeliai. Kaip viršeliuose, taip ir tokių leidinių viduje – aukščiausios kokybės fotografijos iš įvairių, dažnai paprastam mirtingajam nepasiekiamų žemės kampelių. Fotografijoms, kaip papasakoja National Geographic Lietuva vyriausiasis redaktorius Frederikas Jansonas, čia priklauso anaiptol ne epizodinis ar antraplanis vaidmuo: „Man asmeniškai buvo sunku priprasti, kad straipsnio atsiradimą leidinio puslapiuose pirmiausia lemia nuotraukos. National Geographic garsėja savo iliustracijomis ir šis išskirtinumas yra puoselėjamas. Prie straipsnių žurnale retai pamatysite iliustraciją, kurioje užfiksuotas žurnalisto pašnekovas (o tai pati tipiškiausia iliustracija Lietuvoje). Jei nuotraukos yra labai geros, medžiaga tikrai išvys dienos šviesą, o štai jei „iliustracijų istorijos“ nėra, gali būti atidėtas ir įdomus straipsnis“, – mintimis dalijasi F. Jansonas.

Licenciniuose mokslo populiarinimo žurnaluose beveik nerasime originalaus lietuviško turinio. National Geographic vyriausiasis redaktorius tai paaiškina logiškai: „Žurnalą mes suvokiame kaip langą į pasaulį, o savo skaitytoją kaip žmogų, norintį sužinoti daugiau ir nebūtinai tai, kas tiesiogiai susiję su Lietuva. Gyvename globaliame pasaulyje, kuriame temos aktualumą ar įdomumą vis mažiau riboja geografinės sienos“, – akcentuoja pašnekovas.

Įžymybių veidais į mus „žvelgiantys“ žurnalai moterims pasiūlys lengvą, nuspėjamą, desertinį turinį prie kavos. Labiausiai žinomame licenciniame Cosmopolitan – jau seniai nebe sensacingos temos apie poros „gyvenimą“ lovoje, daugybę stiliaus patarimų, drabužių, batų, aksesuarų, kosmetikos priemonių fotografijų, viliojančių nusiaubti parduotuves. Šiuose žurnaluose vietos visada suranda intriguojančios „marso žinios“ – tekstai moterims apie tai, kaip elgtis su vyrais, kaip gyventi be vyrų, kaip suprasti, jog patinki vyrui. Paradoksalu – dažniausiai parašyti autorių, kurių pavardžių pabaigoje puikuojasi „-aitė, -ytė, -utė“, arba anoniminiai. Be neidentifikuojamų tekstų autorių, kai kuriuose šių leidinių ganėtinai sunku surasti ir kokybiško originalaus turinio, sukurto Lietuvoje, o tai gali kelti nepasitikėjimą.

Moterų žurnaluose po kaulelį narstomus vyrus greičiausiai patrauks gana pikantiškas skanėstas – prabangiais automobiliais spindintys žurnalų viršeliai, gerai žinomi vardai, kaip, pavyzdžiui, UAB „TG Media“ leidžiamas Top Gear. Jeigu BBC transliuojama televizijos laida Top Gear sugeba mane (ne vyrą) prikaustyti prie TV ekrano, tai koks džiaugsmas turėtų būti vyrui suteikta galimybė rasti šio garsaus prekės ženklo britiškos kokybės žurnalą lietuviškame prekybos centre? Beje, kaip papasakoja žurnalo, leidžiamo Lietuvoje, redaktorius Ovidijus Lukošius, jame stengiamasi sukurti ir kuo įdomesnį bei aktualesnį lietuvišką turinį. „Štai visai neseniai oro balionu pakėlėme automobilį Smart. Ši istorija, išspausdinta Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje sudomino ir Top Gear redaktorius Londone. Ji greičiausiai bus spausdinama dar 27 šalyse“, – entuziastingai pasakoja pašnekovas.

Sunku nesutikti su tuo, jog jokia Lietuvos redakcija negalėtų sau leisti nieko panašaus į tai, ką išgali licencinių leidinių redakcijos. Iš pastarųjų leidinių skaitytojas gauna ne tik pasaulinio lygio ir kokybės informaciją lietuvių kalba, bet ir ne prastesnį autentišką turinį, dėl kurio, beje, pernelyg neišlaidauja. O. Lukošius teigia, kad licenciniai leidiniai yra net pigesni nei originalūs.  Tokią pat kainą sumokame už kelis dienraščius, kuriuos užverčiame tą pačią, geriausiu atveju – kitą dieną, o štai už panašią sumą įgytą licencinį pasaulinio lygio žurnalą skaitysime kur kas ilgiau.