Tiki geresniu rytojumi

R. Balzos teigimu, tokią statistiką lėmė ekonominė krizė, dėl kurios gyventojai tiesiog turėjo susiveržti diržus ir atsisakyti dažnesnių vizitų muziejuose.

„Žmonės mažiau galėjo sau leisti, mažiau lankėsi muziejuose ir nebeužsisakinėjo daug edukacinių užsiėmimų. Tačiau esmė tokia, kad statistika gerėja, išskyrus tuos metus, kai buvo nežymus sustojimas. Vis dėlto situacija nėra bloga. 2011-aisiais lankytojų skaičius padidėjo ir manau, kad ir 2012-aisiais lankytojų tik daugės“, – statistikos nesureikšmino R. Balza. Tiesa, oficialūs 2011-ųjų lankomumo rezultatai dar nėra pateikiami.

LMA vadovo manymu, muziejų ateitis Lietuvoje teikia optimizmo: „Aplink pasaulį keliaujantys žmonės vėliau noriai lankosi ir mūsų muziejuose, mato, kad ir Lietuvoje yra pakankamai įdomių vietų. Žmonės išsiilgę ir tų tikrų dalykų, o ne tik yra susitelkę į virtualiąją erdvę.“

Ar muziejai domina jaunimą?

Šiais laikais vyrauja nuomonė, jog muziejai nedomina jaunimo, kuris verčiau renkasi ne edukacinius užsiėmimus, o įvairias pramogas. Tokį požiūrį paneigia 2010 metų statistika, kuria remiantis iš visų muziejų lankytojų (2,7 mln.) moksleiviai sudaro apie penktadalį (500 tūkst.) auditorijos.

Stereotipą apie jaunimo pasyvumą muziejų atžvilgiu neigė ir R. Balza: „Nepasakyčiau, kad jauni žmonės yra pasyvūs. Tiesiog reikia ieškoti naujų formų, kaip juos sudominti ir pasiūlyti edukacinių užsiėmimų, kurie pritrauktų dėmesį. Vyksta ir netradicinės edukacinės formos kaip filmų peržiūros muziejuose ir kita, o tai kaip tik pritraukia labai daug jaunosios kartos atstovų.“

Nesiorientuoja į „beveidį“ lankytoją

Mūsų šalies muziejuose lankosi įvairios socialinės grupės – pradedant darželinukais, baigiant senjorais. Visus juos bandoma sudominti orientuojantis į rinką.

Kaip sakė R. Balza, kiekvienas muziejus auditoriją bando pritraukti pagal savo profilius ir kiekvienas dirba su savo lankytojų grupe. Tiesa, stengiamasi pritraukti ir naujų žmonių, turinčių įvairių poreikių. Pavyzdžiui, pašnekovas džiaugėsi Šiauliuose atidaryta ekspedicija, skirta specialiai silpnaregiams ir neregiams. „Nesiorientuojame į kažkokį „beveidį“ lankytoją, o orientuojamės į tam tikrus segmentus“, – pridūrė R. Balza.

LMA vadovas pasidžiaugė ir lankytojų iš svečių šalių susidomėjimu. „Turistų vis daugėja, o tendencijos priklauso nuo regionų. Pavyzdžiui Šiaurės Lietuvoje yra pakankamai daug turistų iš Latvijos, pajūryje – svečių iš labai įvairių šalių, ypač dėl kursuojančių kruizų. Didžioji dalis jų keleivių ir aplanko pagrindinius pajūrio muziejus“, – pasakojo R. Balza.

Artimiausiais metais bus aišku, ar susidomėjimas muziejais mūsų valstybėje išties auga, o tai patvirtins arba paneigs teiginį, ar muziejų ateitis Lietuvoje yra tokia šviesi, kokią ją mato LMA vadovas.