Karo muziejus: vieningos ir laisvos Lietuvos simbolis
Klaidžiojant Kauno miesto gatvėmis neįmanoma nepastebėti didžiulio, pilko, betoninio pastato, kurio kieme gausu įvairių paminklų, meno dirbinių ar karo artilerijos, menančios sunkią Lietuvos istorinę praeitį. Tarpukariu čia žydėjo rožės ir augo didžiuliai tujų krūmai, dabar – kiemas atrodo pilkas ir niūrus. Šalia gatvės stūkso didžiulis paminklas nežinomam kariui, žuvusiam Nepriklausomybės kovose atminti, šalia didžiulė kolekcija liaudies meistrų išdrožtų medinių kryžių, kuriuos surinko muziejaus įkūrėjas generolas Vladislovas Nagevičius. Pirmieji muziejaus kiemelio statiniai – Vinco Kudirkos ir Jono Basanavičiaus biustai. Pasak muziejininkės Aušros Jurevičiūtės tarpukaryje muziejus buvo išskirtinė, kultūriškai svarbi vieta. Įstaiga atliko ne tik muziejaus funkciją, ji turėjo sakralinę reikšmę – muziejuje vykdavo koncertai, būdavo minimos valstybinės ir kitos šventės, tokios kaip Vėlinės ar Naujieji metai.
Mintis įkurti muziejų kilo 1919 metais, tačiau idėją dviems metams teko užmiršti dėl prasidėjusių Nepriklausomybės kovų. Oficiali muziejaus įkūrimo data laikoma 1921 metų vasario 16 diena. Ne tik muziejaus atidarymo data simbolinė – visas muziejus, jo sodelis, kiekvienas eksponatas turi simbolinę reikšmę valstybei, mena kiekvieną mūsų žingsnį Nepriklausomybės link. Muziejus buvo atidarytas per porą savaičių. Kaip teigė A. Jurevičiūtė pirmieji eksponatai buvo žmonių suneštos relikvijos: įvairūs meno dirbiniai, rankraščiai, nuotraukos. Priėjus prie stendo skirto muziejaus įkūrėjui V. Nagevičiui, galima išvysti keistą generolo su rože rankose karikatūrą. ,,Kiekvienai į muziejaus sodelį atėjusiai, tautiniais rūbais ar atributika apsirengusiai moteriai Nagevičius dovanodavo po rožę”, – aiškino muziejininkė A. Jurevičiūtė.
Generolas V. Nagevičius išties buvo išskirtinė, visuomeniška asmenybė. Įdomu tai, kad žmonės kurie dirbo muziejuje buvo karo dalyviai, suluošinti kariaujant. Jais rūpinosi pats generolas, kuris buvo įsteigęs karo nelaimėliams skirtą draugiją. Kariai ne tik dirbo muziejaus salėse, jie taip pat grodavo, rengdavo orkestro koncertus muziejaus sodelyje.
Vaikštant po salę akis užkliūna už nebūdingo muziejui rožiniais atspalviais išmarginto paveikslo. ,,Viso muziejaus ir visos Lietuvos dvasia gyvena šitame muziejaus paveiksle – Trijų kryžių kalnas, Gedimino pilis, Katedra, švyturys, Karo muziejus – visi Lietuvos simboliai vaizduojami viename paveiksle. Kūrinį nutapė menininkas Jurgis Juodis“ , – pasakojo A. Jurevičiūtė. Noras suvienyti Lietuvą – pagrindinis muziejaus tikslas. Tuo metu kai neturėjome visos Lietuvos teritoriją dalinosi okupantai (Klaipėdos kraštas iki 1923 metų priklausė Vokiečiams, Vilniaus – iki 1939 m. Lenkams) vienintelė vieta kurioje galėjome ,,turėti“ JĄ visą buvo šis – Vytauto Didžiojo karo muziejus.
Muziejaus rūsyje įkurta skripta žuvusiems kare už Lietuvos laisvę pagerbti. ,,Sovietmečio laiku skripta buvo užstatyta, todėl okupantai jos nerado ir negalėjo sunaikinti. Viskas išliko originaliai, tik dabar, žinoma, restauruota“, – kalbėjo muziejininkė. Šiuo memorialu baigėsi mano ekskursija po Vytauto Didžiojo karo muziejų.
