Dvidešimtmečio Lietuva

Nuo 1990-ų metų Kovo 11-osios Lietuvoje į dangų laisvai kyla ir plevėsuoja trispalvė, įvairiomis progomis žmonės gieda himną ir nevaržomai gali ištarti: „Gyvenu laisvoje šalyje“. Šiemet mūsų valstybė pasitiko dvidešimtąjį laisvės pavasarį. Pabudo jau Lietuva kaip ir visa Baltija. Nūdien žmonėms nereikia stovėti Baltijos kelyje ir rodyti tautos vienybės siekiant Nepriklausomybės.

Kalbama, kad prireikus žmonės šiandien nepultų ginti tėvynės ginklu, kaip stojo būdami kitų valstybių junge, kad nesusirinktų į analogų neturintį Baltijos kelią, kuris 1989-aisiais sujungė dviejų milijonų ir 650 km nusidriekusią žmonių grandinę. Vis dėlto, šiandien ne tai svarbu. Reikšminga tai, kad Lietuva, kokia ji bebūtų: vieniems – brangi ir į nieką neiškeičiama, kitiems – verta nusispjauti ir palikti dėl patogesnio gyvenimo svetur, yra laisva. Kaip ir pastarąjį dvidešimtmetį, taip ir šiemet Nepriklausomybės atkūrimo minėjimą lydėjo įvairių renginių ciklas.

Įvairiose Lietuvos mokyklose minėjimo proga rengiamos nekasdieniškos pamokos, jaunimui siekiama akcentuoti Nepriklausomybės svarbą ir priminti reikšmingus šalies istorijos fragmentus. Šia proga didieji šalies miestai puošiami trispalvėmis, rengiami įvairūs pasirodymai, eisenos ir koncertai.

Šiemet pasveikinti Lietuvą Nepriklausomybės atkūrimo proga atvyko Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos ir Slovėnijos valstybių vadovai. Taip pat šalis sulaukė svečių iš Gruzijos bei pirmosios Lietuvos Nepriklausomybę pripažinusios šalies – Islandijos.

Paminėti Kovo 11-osios skubėjome ir mes, kaip tikri tautos patriotai, žurnalistikos bakalauro studijų programos pirmojo kurso studentai. Ne tik sugiedoti himną ir nukreipti akis į kylančią šalies trispalvę, dalyvauti įvairiuose šalies kampeliuose vykstančiuose renginiuose, pabendrauti su Nepriklausomybės Akto signatarais, bet kartu visa tai užrašyti ir pasidalinti su kitais.

Leidinys „Dvidešimtmečio Lietuva“

Patalpinta: Komentarai, Nuotraukos