Lietuva – mažoji Gulago dalis?

„Perskaičiusi šią knygą supratau, kad atėjo laikas ir man ką nors naudingo padaryti. Bent jau ją išversti“, – vasario 20-tąją Knygų mugėje kalbejo Rasa Drazdauskienė, išvertusi savo bendraamžės JAV žurnalistės ir Pulitzerio premijos laureatės Annės Applebaum knygą „Gulago istorija“. Veikalą pristatė Seimo narys Arvydas Anušauskas ir istorikas, politologas Antanas Kulakauskas.

Susitikime knygos vertėja trumpai papasakojo veikalo vertimo istoriją: „Mano šeima nebuvo susidūrusi su Gulagu ir to meto baisybėmis, todėl knygos vertimas yra tarsi duoklė už tai, ką išgyveno kiti žmonės. Vos tik gavusi leidyklos pasiūlymą, iš karto su džiugesiu sutikau ją išversti“. Pasak R. Drazdauskienės, pagrindinis knygos privalumas yra pats istorijos pasakojimas, kuris kaip kameros modelis, kai nuo artimo objekto vaizdas tolinamas iki stambaus plano, pasakoja tiek apie pavienių žmonių išgyvenimus, tiek apie bendrą lagerių valdybos gyvenimą.

Kaip ši knyga atrodo visų knygų apie Gulagą kontekste?

„Apskritai knygų apie Gulagą nėra daug. Galbūt, daugiau atskirų tyrinėjimų, grožiniu stiliumi parašytų veikalų, tačiau trūksta apibendrinančių knygų. Tenka pripažinti, kad autorė šį darbą atliko sąžiningai ir siekė atskleisti visas reiškinio puses“, – paaiškino A. Anušauskas.

Pasak A. Anušausko, knyga yra skirta Vakarų skaitytojui, mat autorės požiūriu, Rytai viską žino, šeimos pasakoja artimiestiems neseną istoriją ir išgyvenimus. „Aš manau, kad Vakarai šį reiškinį suvokia kitaip, nesibodi užsidėti kepurės su pjautuvu ir kūju, bet nedrįsta užsirišti raiščio ant rankos su svastika“, – knygos pristatyme savo pamąstymais dalijosi Seimo narys.

A. Kulakauskas pažymėjo, kad knygos autorė atliko žygdarbį, nes rašydama šią knygą pabuvojo beveik visose vietose, kur buvo įkurti darbo lageriai. Anne Applebaum nevengė kalbėtis su tai išgyvenusiais žmonėmis. Istoriko nuomone, visa tai knygai suteikia autentiškumo.

Nors knygoje apie lietuvius tiesiogiai nėra rašoma, tačiau joje minimi baltai. „Aš manau, kad ši knyga yra labai vertinga lietuvių skaitytojui, kuris gali pažvelgti į save, savo tautos istoriją milžiniškos sistemos, mechanizmo kontekste“, – įspūdžiais apie knygą dalijosi vertėja. A. Anušauskas pridūrė, kad tarp žmonių, kentusių 60 laipsnių karštį ar stingdantį žiemos speigą, per kurį tekdavo dirbti, nemaža dalis darbininkų buvo ir lietuvių, todėl mūsų tautai tai turi būti artima.

Knygą išleido „Baltų lankų“ leidykla kartu su Užsienio reikalų ministerija.

Patalpinta: Rašiniai